Akmenės rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. Čia - rytinis Žemaitijos pakraštys, čia prasideda Aukštaičių kraštas, šiaurėje - 48 km Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos ruožas. Rajonas yra Ventos vidurupio žemumoje, apie 80 upių ir upelių suneštą vandenį į Baltiją nuplukdo didžiausia krašto upė Venta. Per rajoną vingiuoja jos stambiausi intakai -Virvytė, Vadakstis, Dabikinė.

Rajono plotas 843,7 kv.km, 2001 m. gyveno 30221 žmogus. Gyventojų struktūra gana vienalytė: 2001 m. rajone gyveno 28610 lietuvių, 820 rusų, 285 latviai, 129 ukrainiečiai, 94 lenkai, 89 baltarusiai.

Administracinis centras iš Akmenės 1967 m. perkeltas į Naujosios Akmenės miestą. Teritorija suskirstyta į 6 seniūnijas:Akmenės, Kruopių, Naujosios Akmenės kaimiškąją, Naujosios Akmenės miesto, Papilės, Ventos; yra 3 miestai: Naujoji Akmenė (12345 gyv., 2001 m.), Akmenė (3140 gyv.), Venta (3412 gyv.); Papilės ir Kruopių miesteliai, 167 kaimai.

Ne vien gamtininkų susidomėjimą kelia valstybinis Kamanų rezervatas ir Ventos regioninis parkas. Didelę rajono teritorijos dalį (31,6 proc.) užima miškai, 57,9 proc. rajono ploto - žemės ūkio naudmenos, 6,5 proc. - durpynai.

Rajoną kerta 1871 m. nutiestas Šiaulių- Mažeikių geležinkelis (jo atšaka atvesta į Naująją Akmenę), Biržų- Mažeikių naftotiekis, visus 3 miestus ir Papilės miestelį pasiekia gamtinių dujų trasos; krašto keliai veda į Latviją, Joniškį, Šiaulius, Mažeikius, Telšius.

Šio krašto žemės gelmėse glūdi milžiniški kalkakmenio klodai. Tai nulėmė ūkio raidos kryptį. Socialistinės santvarkos metais Akmenės rajone buvo suformuota stipri statybinių medžiagų pramonė, ir dabar gaminanti cementą, stogų dangą, kalkes.


Akmenės rajono centras - Naujoji Akmenė  

1945 m. liepos 27 d. tuometinė Lietuvos Vyriausybė priėmė nutarimą Karpėnų kaime statyti cemento gamyklą, nes čia buvo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos geologų išžvalgyti gausūs šiai statybinei medžiagai pagaminti tinkamų klinčių klodai. 1947 metais pradėti gamyklos statybos parengiamieji darbai.

1947 m. Karpėnų kaime pastatytas pirmasis gyvenamasis namas, ir už 1,3 km nuo gamyklos paskirta 30 ha aikštelė gyvenvietės statybai. Tais pačiais metais pirmieji statybininkai ir į statybas atvežti kaliniai buvo įkurdinti paskubomis suręstuose mediniuose barakuose ar tiesiog palapinėse.

Naujosios Akmenės miestas pradėtas statyti kaip nuošaliose Karpėnų pelkėse statomos cemento gamyklos darbininkų gyvenvietė. 1949 m. Valstybinis statybos trestas Nr.3 pastatė pirmuosius gyvenamuosius namus dabartinėje Naujosios Akmenės Taikos gatvėje. Ji ir laikytina seniausia miesto magistrale.

1952 metais statybos persikėlė į antrąją gatvę - dabartinę Nepriklausomybės gatvę. 1952 m. sausio 31 d. Lietuvos SSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsaku Karpėnų darbininkų gyvenvietė pavadinta "miesto tipo gyvenviete Naująja Akmene", suteikiant jai miesto teises.1952 m. rugsėjo 21 d. pradėjo veikti pirmoji cemento gamybos technologinė linija.Plečiantis gamyklos statyboms, sparčiai augo ir miestas.Naujas istorijos puslapis atskleistas 1965 metais, į Naująją Akmenę perkėlus atkurto Akmenės rajono centrą ir ją paskelbus miestu. Ėmė intensyviau augti naujieji gyvenamųjų namų mikrorajonai.

Akmenės rajonas tik iš pirmo žvilgsnio nuošalus. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje šiam kraštui atveria palankias ekonominės raidos perspektyvas. Nuo čia 150 km iki Klaipėdos uosto, 120 km iki Rygos, 60 km iki Šiaulių, už 50 km - Mažeikiai. Išsaugotos komunalinio ūkio struktūros, geri keliai produkcijai išvežti, pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos, švari gamta - tai privalumai investicijoms, gamybos plėtrai.