*Nuotraukoje matomas galimas buvusios Akmenės sinagogos analogas – Šaukėnų medinė sinagoga (XX a. 4 dešimtmetis).

Pirmieji žydai į Akmenę (jidiš kalba – Akmian) atsikėlė XVIII a. pradžioje. 1723 m. keturi miestelio sklypai priklausė žydams, kuriuose galėjo gyventi apie 20 asmenų, o 1765 m. miestelyje gyveno 68 žydai. Tuomet Akmenės žydų bendruomenė taryba (kahalas) turėjo pasistačiusi medinę sinagogą. XVIII a. pabaigoje bendruomenė dvigubai išaugo, miestelyje gyveno ir prekyba vertėsi 132 žydai.

1847 m. mieste gyveno 667 žydai, kurie turėjo sinagogą, rabiną, kapines, laidojimo draugiją, mikvą (ritualinę apsiprausimo pirtį) bei mokyklą. Ką matome ir iš 1866 m. Akmenės miestelio plano, kur prie turgaus aikštės esančiame sklype (nr. 128), kiek atokiau nuo gatvės, sklypo gilumoje, pažymėti keturi pastatai. Kai 1893 m. miestelio plane tame pačiame sklype (nr. 67) pažymėti trys žydų bendruomenei priklausantys pastatai. Tais pačiais metais Akmenės centre kilo didžiulis gaisras, kurio metu sudegė daugiau kaip keturiasdešimt namų, daug pastatų, parduotuvių, priklaususių žydams, po šio įvykio daugelis žydų emigravo, o prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, vietiniai žydai buvo ištremti į Rusiją.

Po karo dalis bendruomenės grįžo, miestelyje buvo išrinkta penkių asmenų žydų bendruomenės taryba. Dėl sudėtingų ekonominių sąlygų žydų emigracija tęsėsi, o likę žydai (1921 m. jų buvo 150) užsiėmė smulkia prekyba, amatais, žemės ūkiu, miestelyje veikė žydų liaudies banko (Folksbank) filialas (vienas iš mažesnių Lietuvoje), 1929 m. turėjęs 108 klientus. Nepaisant nuolatinės emigracijos, likusi miestelyje žydų bendruomenė išlaikė savo maldos namus, kurie 1939 m. Savanorių (dabar – Stoties) gatvės plane pažymėti kaip Akmenės „žydų parapijos žemė“.

Prieš pat Holokaustą Akmenėje gyveno 25–30 žydų šeimų. Į miestelį įžengus vokiečių kariuomenei visi žydų vyrai buvo suvaryti į žydų kepyklą – raudonų plytų namą K. Kasakausko gatvėje, netoli pašto, o teritorija – aptverta viela. Kai į sinagogą buvo suvarytos žydės moterys ir vaikai, kur buvo laikomi apie 2–3 savaites. 1941 m. liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje visi žydai buvo išvaryti į Mažeikius, kur buvo uždaryti daržinėje, o tų pačių metų rugpjūčio 9 d. buvo sušaudyti. Po Antrojo pasaulinio karo Akmenėje neišliko sinagogos ir žydų mokyklų pastatų. Dabar vietoje buvusių žydų maldos namų yra pastatytas paminklinis akmuo (autorius – Antanas Adomaitis), atidengtas 2020 m. spalio 18 d.

Informaciją parengė: dr. Jonas Drungilas

Pagrindinė literatūra:
„Akmian (Akmene)“, in: N. Schoenburg, S. Schoenburg, Lithuanian Jewish Communities, New York, 1991, p. 50–51.

„Akmian”, in: Pinkas Hakehillot Lita: Encyclopedia of Jewish Communities, Lithuania, Editor: prof. D. Levin, assistant editor J. Rosin, published by Y. Vashem, Jerusalem, 1996, p. 597–598.
Prieiga internete: https://www.jewishgen.org/yizkor/pinkas_lita/lit_00155.html.
Vertimas; į anglų kalbą vertė Bob Kurtzman. 

Brandišauskas V., Mažeikių apskrities žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais, in: Holokaustas Lietuvoje 1941–1944, sudarė A. Bubnys, Vilnius, 2011, p. 196.

Ši informacija parengta įgyvendinant 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą „Skaitmeniniu būdu prieinamos ir patrauklios prarastos kultūros paveldo turizmo vietovės Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ (Nr. LL-00061 „Sugrąžinta istorija“), kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga.