Herbas

Akmenės rajono savivaldybės

Naujosios Akmenės miesto seniūnijos
Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos

Parsisiųsti:

Naujosios Akmenės miesto herbo etalonas aprobuotas Lietuvos heraldikos komisijoje prie Respublikos Prezidento 1998 m. balandžio 9 d. 
Akmenės rajono taryba 1998 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr.59 nusprendė Akmenės rajono savivaldybės herbu ir vėliava patvirtinti Savivaldybės centro - Naujosios Akmenės miesto - herbą ir vėliavą. 
XVII a. Naujosios Akmenės vietoje minimas Akmenės dvarui priklausęs Karpėnų kaimas. 1948 m. Karpėnuose pradėjus statyti cemento gamyklą, prie jos ėmė augti gyvenvietė. 1952 m. pavadinta Naujosios Akmenės vardu. 1965 m. Naujoji Akmenė gavo miesto teises ir tapo Akmenės rajono centras. 
Jauno Naujosios Akmenės miesto istorija glaudžiai susijusi su cemento gamykla, vėliau kombinatu, gamybiniu susivienijimu „Akmencementas“, taip pat statybinių medžiagų gamybiniu susivienijimu, kurio viena iš veiklos sričių – cemento žaliavos klinčių kasimas. 
Pirmą kartą sukurti Naujosios Akmenės herbą bandyta 1969-1970 m. Tuomet dailininkui A.Švažui siūlyta herbe pavaizduoti dvi arba tris kelnes (mūrininkų darbo įrankis), komponuojant jas su penkiakampe žvaigždute viršuje arba dantračiais bei kitais panašiais dalykais. 1970 m., bebaigiant daryti miesto herbą (trys kelnės ir virš jų žvaigždutė), Heraldikos komisijos veikla sustabdyta, uždraustas herbų naudojimas (Lietuvos heraldikos komisijos 1969- 1970 m. posėdžių protokolai). 
Prie miesto herbo sugrįžta bemaž po 30 metų. Heraldikos komisijoje apsvarsčius anksčiau siūlytus motyvus, nutarta jų atsisakyti ir ieškoti naujų, kurie labiau atspindėtų Naujosios Akmenės miesto specifiką, jos atsiradimo istoriją. Iš kelių dailininko Arvydo Každailio pasiūlytų variantų, pritarus vietos gyventojams, nuspręsta herbe pavaizduoti du simbolius. Į sidabrinę skydo galvą įdėti du raudonus sukryžiuotus kirtiklius, o pagrindiniame juodame lauke pavaizduoti raudoną auksu liepsnojantį ugnies ratą. Istoriniai kirtikliai simbolizuotų senąją kalnakasybą (klinčių gamybą), o raudonas liepsnojantis ratas primintų pagrindinį miesto atsiradimo ir vietos verslo šaltinį – cemento gamybą. 
Dail. A.Každailio padarytą Naujosios Akmenės herbą Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1998 m. balandžio 9 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr.187). Herbo aprašymas. Skydas perkirstas į du laukus. Pagrindiniame juodame lauke vaizduojamas raudonas ratas su auksiniais ugnies liežuviais, skydo sidabrinėje galvoje – du raudoni sukryžiuoti kirtikliai.

Akmenės seniūnijos

Parsisiųsti:

Istoriniai duomenys. Jau 1531 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis, prašomas Dirvėnų tijūno Jono Bilevičiaus, leido Akmenės dvare kurti miestelį, rengti turgų, nustatė muitų ir prekybos mokesčius. Nežiūrint anksti gautos miestelio įkūrimo privilegijos, jis į miestą neišaugo, nors bandymų įteisinti miesto statusą praeityje buvo.
Ypač palankios tam aplinkybės susiklostė Ketverių metų seimo (1788-1792) laikotarpiu, kai Lietuvoje savivaldūs miestai steigėsi vienas po kito. Tuomet ir Akmenės miestelėnai, surinkę iš gyventojų privilegijai 1280 lenkiškų auksinių, pasiuntė į Varšuvą savo įgaliotinį Žemaitijos bajorą Vincentą Laucevičių. Jam pavyko išrūpinti Akmenei laisvojo miesto teises ir gauti 1792 m. birželio 13 d. valdovo Stanislovo Augusto pasirašytą privilegiją. Jos originalą Laucevičius į Akmenę išsiuntė paštu, už tai miestiečiai sumokėjo dar 32 lenk. auksinius (LVIA. F. SA. B. 1513 L. 8-8). Deja, šis svarbus miesto teisių dokumentas greičiausiai žuvo karų metu, bent jo iki šiol surasti nepavyko.
Be pergamentinio privilegijos originalo, kurį puošė spalvotas miesto herbas, išliko dar vienas, nors ne toks reprezentatyvus, bet lygiavertis jam šaltinis. Tai privilegijos įrašas Lietuvos Metrikoje, kuri dabar saugoma Centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. Joje apie herbą iškilmingai rašoma: „O kad minėtas Akmenės miestas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikaluose patirtų tikrą garbę, jam suteikiame tokį herbą, koks čia yra matyti nupieštas, tai yra į viršų kylanti strėlė su įrašų ant jos: : „Už laisvę“, kurį herbą tam miestui leidžiame naudoti anspauduose ir visokiuose ženkluose“. Iš šalia nupiešto spalvoto herbo, kuris šiuo metu yra vienintelis originalus ikonografijos šaltinis, aiškėja, kad herbinis skydas turi  būti baltas, lanko strėlė – ruda, jos geležtis – sidabrinė, o plunksna – mėlyna. Skydo papėdėje pavaizduota gan realistiškai kalvota žalia žemė su gelsvais bei rausvais atspalviais, be to, horizonte matyti keli melsvi medžių siluetai. Visa kompozicija apjuosta auksiniu pasidabruotais kraštais rėmeliu (Lietuvos Metrika. Kn. 556. L. 142). Lenkų tyrinėtojas M. Gumovskis ir kai kurie kiti autoriai herbo spalvas nurodo klaidingas.
Akmenės herbo simbolika tampriai susisijusi su XVIII a. pabaigos politiniais įvykiais. Tuomet į nusilpusią Lenkijos Lietuvos valstybę pretendavo stiprieji kaimynai. Ypač agresyvi buvo Rusijos ir Prūsijos politika. Pagrindinis klausimas, buvo išsaugoti valstybės suverenumą , suvienyti krašto jėgas. Labiausiai pavojų juto Lietuvos pasienio miestai. Tad neatsitiktinai jų herbuose atsirado karinė atributika, o devizuose – laisvės, vienybės šūkiai. Akmenė – vienas iš daugelio pavyzdžių. Ji herbui gavo gynybos simbolį – lanko strėlę su lotynišku devizu „Pro Liberate“ (Už laisvę“), kurie tarsi kalbėjo, kas gali išgebėti žlugusią valstybę.
Tačiau tada, kai Akmenės miestiečiai paštu gavo privilegiją, Lietuvoje jau šeimininkavo, Rusijos kariuomenės palaikomi, reformų priešininkai Targovicos konfederatai. Jie pareikalavo panaikinti naujai įkurtas savivaldas ir jiems prisiekti. Tuo tikslu 1792 m. rugsėjo 27 d. į Šiaulius atvyko 32 asmenų Akmenės miesto delegacija. Po priesaikos naujajai valdžiai jie pažymėjo svarbų faktą, kad Akmenės miestas, nors ir gavo privilegiją, tačiau valdžios organų neišsirinko ir magistrano nesukūrė (LVIA. F. SA. B. 15138. L. 8). Vadinasi, Akmenės miestelėnų noras tapti miestiečiai XVIII a. pabaigoje taip ir liko neįgyvendintas, nuėjo į užmarštį ir jų herbas.
Po 200 metų pertraukos Akmenės herbas atkuriamas pirmą kartą. Jo etaloną, remdamasis Lietuvos Metrikos duomenimis, parengė dailininkas Arvydas Každailis. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 1992m. rugsėjo 2 d. (protokolas Nr. 82).
Herbinio skydo baltame lauke vaizduojama kylanti ruda lanko strėlė su sidabriniu antgaliu ir mėlyna plunksna. Ant strėlės lotyniškas įrašas „Pro Liberate“ („Už laisvę). Skydo papėdė – žalia.

Kruopių seniūnijos

Parsisiųsti:

Kruopiai istorinio herbo niekada neturėjo. Todėl Heraldikos komisijoje, svarstant naujo herbo idėjas buvo ieškoma tokių simbolių, kurie labiausiai atspindėtų Kruopių vietovės specifiką, praeities istorinius įvykius.
Heraldikos komisijos nariai kartu su vietos seniūnija nutarė herbe pavaizduoti teterviną, nykstantį Lietuvos paukštį. Simbolių kalboje dėl savo sparnų paukščiai laikomi artimi dangui. Jie tarpininkai tarp dangaus ir žemės, reiškia sielos įsikūnijimą. Pirmykščių genčių ir Senovės Egipto dailininkai vaizduodavo žmogų su paukščio galva, tuo simbolizuodami dvasinę žmonijos pusę ir viltį į nemirtingumą. Paukščiai laikomi išminties, intelekto ir minties žvitrumo reiškėjai. Vakarų mene paukštis simbolizuoja orą ir prisilietimą.
Kruopių herbo skydo auksiniame lauke vaizduojamas ant rudos šakos tupintis juodas tetervinas su raudonu antakiu ir sidabrine pauodege. Herbo eskizą sukūrė Dailės akademijos dėstytojas Rolandas Rimkūnas, padarė tautodailininkas Jonas Glemža. Heraldikos komisija Kruopių herbo etaloną aprobavo 1999 m. rugsėjo 16 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 215. Herbas patvirtintas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu 1999 m. rugsėjo 28 d.

Papilės seniūnijos

Parsisiųsti:

1998 m. rugpjūčio 10 d. Lietuvos heraldikos komisijai prie Respublikos prezidento išsiųstas seniūno pasirašytas prašymas dėl Papilės miestelio vėliavos ir antspaudų projektų sukūrimo.
1998 m. spalio 23 d. buvo sukviestas pirmas miestelio aktyvo posėdis, kuriame aptarta, kas turėtų būti pavaizduota herbe. Heraldikos komisija projektams įgyvendinti mums paskyrė dailininką Saulių Bajoriną.
Po daugkartinių eskizų svarstymų heraldikos komisijos posėdžiuose, 1999 m. balandžio 22 d. komisija posėdžio protokolu Nr. 208 aprobavo parengtą Papilės herbo etaloną.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus 1999 m. gegužės 7 d. dekretu Nr. 431 patvirtino Papilės herbą.
Papilė istorinio herbo niekada neturėjo. Svarstant naujo herbo idėjas, papilėniškių siūlymu, heraldikos komisijoje buvo sutarta herbe pavaizduoti pilies kalną (piliakalnį žalia spalva) su jo apačioje esančia gyvenviete (aukso spalvos trys nameliai), t.y. nuo ko kilo miestelio pavadinimas. Kalnas - beveik visų kultūrų simbolių kalboje reiškia ryšį tarp žemės ir dangaus, amžinybę, pastovumą; žvaigždė (mėlyna sidabro fone) - budrumas, apsauga, kelio rodytoja.
Aštuoniakampė žvaigždė siejama su kūryba, derlingumu, meile.


Ventos seniūnijos

Parsisiųsti:

Svarbus įvykis Ventos seniūnijai buvo Ventos miesto herbo patvirtinimas. Lietuvos heraldikos komisija 1999 m. liepos 15 d. patvirtino dailininko R. Miknevičiaus sukurtą Ventos miesto herbo etaloną. 1999 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus dekretu patvirtintas Ventos miesto herbas. Herbe trys liepsnelės įprasmina šiam kraštui būdingą procesą – klinčių degimą, kelio atšakas į Naująją Akmenę ir Šiaulius įprasmina V formos atsišakojimas.
Atgal