*Nuotraukoje matomas galimas buvusios Klykolių sinagogos analogas – Varnių sinagoga (1931 m. Fot. Č.Liutikas). 

1757 m. valdovas Augustas III suteikė privilegiją, pagal kurią Klykoliuose (jidiš kalba – Klikol, Klikul) leidžiama rengti kassavaitinį turgų ir tris metinius prekymečius. Šiame nesenai įkurtame miestelyje, esančiame pačiame Žemaitijos ir Kuršo kunigaikštystės pasienyje, kur suintensyvėjo prekyba, netrukus pradėjo kurtis žydai, 1765 m. miestelyje jų gyveno 79. Tuomet Klykolių žydų bendruomenės taryba įvardijama kaip „priekahalis“, kurios nariai melstis vyko į Akmenės kahalui priklausančią sinagogą.

XIX a. pirmoje pusėje miestelio žydų bendruomenė smarkiai išaugo. Štai, 1840 m. čia gyveno apie 60 žydų šeimų, o 1847 m. jai priklausė apie 800 asmenų, kurie turėjo sinagogą ir mikvą (ritualinę apsiprausimo pirtį). Ką matome ir iš 1866 m. miestelio plano, kur kiek atokiau nuo pagrindinių kelių sankryžos, prie kelio link Suginčių, atskirai buvo pažymėti du žydų bendruomenei priklausantys pastatai. Dauguma vietinių žydų vertėsi prekiaudami aplinkiniuose kaimuose, o kiti vyko į Liepoją ir į Rygą, šiuo atžvilgiu išsiskyrė prekybininkų Gavronskių šeima. Tuo pat metu Klykoliai tapo žydiškos kultūros židiniu: 1875–1898 m. laikotarpyje miestelyje gyveno net 27 rabiniškų knygų prenumeratoriai, vietinis rabinas Elijahu Klikoler (vadinamas „Didžiuoju Elijahu“) bendravo su žymiuoju Vilniaus Gaonu, čia gimė daktaras Ben Zion Shein, žymus Keiptauno (Pietų Afrikos Respublika) sionistas.

XX a. pradžioje miestelyje gyveno apie 500–600 žydų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Rusijos karinė valdžia vietinius žydus ištrėmė į Rusijos gilumą, o jų namai buvo užgrobti, kapinės apleistos, studijų namai (beit midrašas) paversti arklide. Po karo į miestelį grįžo tik dalis bendruomenės: 1923 m. Klykoliuose gyveno 40 žydų šeimų, o 1939 m. liko tik 30 žydų, kai kiti emigravo į Pietų Afriką ir kitas šalis.

Prasidėjus Holokaustui 1941 m. liepos viduryje buvo suimtas miestelyje gyvenęs 21 žydas. Jie buvo uždaryti sinagogoje, o po keliolikos dienų išvaryti į Akmenę, dar vėliau – į Mažeikius, kur tų pačių metų rugpjūčio 9 d. buvo sušaudyti prie žydų kapinių. Galiausiai 1944 m. rugpjūčio mėn. netoli Klykolių įvyko kautynės, kurių metu sudegė miestelis kartu su jame stovėjusia medine sinagoga.

Dabar buvusių žydų maldos namų vietoje pastatytas paminklinis akmuo (autorius – Antanas Adomaitis), atidengtas 2021 m. rugpjūčio 4 d.

Informaciją parengė: dr. Jonas Drungilas

Pagrindinė literatūra:
„Klikul (Klykoliai)“, in: N. Schoenburg, S. Schoenburg, Lithuanian Jewish Communities, New York, 1991, p. 131–132.

„Klykuoliai“ in: Pinkas Hakehillot Lita: Encyclopedia of Jewish Communities, Lithuania, Editor: Prof. D. Levin, assistant editor J. Rosin, published by Y. Vashem, Jerusalem, 1996, p. 597–598.
Prieiga internete: https://www.jewishgen.org/yizkor/pinkas_lita/lit_00597c.html
Vertimas; į anglų kalbą vertė Simone Joffe.

Brandišauskas V., Mažeikių apskrities žydų likimas Antrojo pasaulinio karo metais, in: Holokaustas Lietuvoje 1941–1944, sudarė A. Bubnys, Vilnius, 2011, p. 197.

Rozga L., Akmenės krašto kaimų biografijos, Vilnius, 2022, p. 117.

Ši informacija parengta įgyvendinant 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programos projektą „Skaitmeniniu būdu prieinamos ir patrauklios prarastos kultūros paveldo turizmo vietovės Žiemgaloje ir Šiaurės Lietuvoje“ (Nr. LL-00061 „Sugrąžinta istorija“), kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga.