Naujienos

Pirmojo Žemaitijos vardo paminėjimo 800-ųjų metų sukakties proga Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji žemaičių grupė ir Lietuvos kultūros ministerija Lietuvos operos ir baleto teatre, Vilniuje, sukvietė nusipelniusius žemaičius į renginį. Iš visos Lietuvos švęsti sukakties ir Žemaitijos metų žemaičiai sulėkė lyg gervės žemaitiškoje dainoje. Ir renginys prasmingai pavadintas – „Aš esu ta – Žemaitija“.

Praėjo 800 metų, kai 1219 metais Ipatijaus kronikoje paminėti du žemaičių kunigaikščiai Gedvilas bei Vykintas, tai pirmasis Žemaitijos vardo paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose. Tačiau tikime, kad Žemaitijos istorija daug senesnė. Ją romantizuoja pasakojimai ir legendos, patvirtinančios žemaičių meilę savo kraštui ir atskleidžiančios jo išskirtinumą. Pripažindamas Žemaitijos svarbą Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje, Seimas šiuos metus paskelbė Žemaitijos metais. Vienas iš tai progai skirtų renginių yra ir šis. Apie tai sveikinimo kalboje minėjo ir Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios žemaičių grupės vadovė Rimantė Šalaševičiūtė.

Žemaitiška šnekta skambėjo ir teatro fojė, ir scenoje. Iki renginio žemaičiai bendravo susitikę pažįstamų, kolegų, mielai pasisveikinome su kaimynais viekšniškiais. Net anykštėnai atvežė savo žemaičius. Buvo politikų, ir iš televizijos ekranų pažįstamų žmonių.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Janina Rekašienė sakė, kad organizatoriai buvo prašę pretendentų į nusipelniusių žemaičių sąrašą duomenų. Iš rajono buvo pasiūlytos net trys dešimtys žinomų mūsų krašte žmonių, tikrai vertų vadintis nusipelniusiais žemaičiais. Tačiau organizatoriai patys atsirinko, ką kviesti. Tad dailūs pakvietimai buvo išrašyti Naujosios Akmenės vaikų lopšelio-darželio „Atžalynas“ skyriaus „Žvaigždutė“ neformaliojo švietimo mokytojai ekspertei Onai Deniušienei, mokytojai kraštotyrininkei, ilgametei Simono Daukanto muziejaus vadovei Danutei Jadvygai Veisienei, Ventos muzikos mokyklos mokytojui metodininkui Raimondui Dievinui, Naujosios Akmenės parapijos klebonui, Akmenės dekanato dekanui kunigui Olijandui Jurevičiui, choreografei Aldonai Pakeltienei, teatro režisierei Marijonai Palionienei, deja, jau amžiną atilsį Petrui Venckui. Dėl įvairių priežasčių ne visi galėjo vykti į sostinę, tad dalyvių sąrašas šiek tiek pasikeitė. Kvietimus į renginį buvo gavę ir rajono vadovai.

Įspūdingas ir įsimenantis reginys su gausybe dainuojančių, šokančių dalyvių iš žinomų folkloro ir liaudies dainų ir šokių ansamblių, su išraiškingomis vaizdo projekcijomis, su profesionalais ir mėgėjų teatrų aktoriais, žinomais muzikantais ir garsiais žemaičiais, tokiais kaip prof. Alfredas Bumblauskas. Žemaitijos istorijai, žemaičio gyvensenai, žymiausiems žemaičiams – kultūros milžinams, Žemaitijos krikštui, žemaičių kalbai, žemaičių gyvatai skirtos dalys išradingai išpasakotos, apvaidintos, išdainuotos ir iššoktos. „Mon ta rokunda yr skani kap konkuola babuneles putruoj”, – apie žemaičių kalbą sakė aktorė Nijolė Narmontaitė. Įspūdingai ir jaudinančiai skambėjo tekstai iš Simono Daukanto, kitų žymių žemaičių raštų. Renginį režisavo Felicija Feiferė.

Vieningai visi salėje dainavo paskutinę dainą, lyg dar kartą įrodydami „Aš esu ta – Žemaitija“.

Smalakienės nuotraukoje grupė žemaičių iš Akmenės rajono su LR Seimo nariu Valiumi Ąžuolu

Lilija Smalakienė