Pranešėjų apsauga

Teisės aktai

Vidinis informacijos apie pažeidimus teikimo kanalas

Informacijos apie pažeidimus Akmenės rajono savivaldybės administracijoje teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato informacijos apie Akmenės rajono savivaldybės  administracijoje (toliau –Administracija) galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus teikimo, informacijos apie pažeidimus priėmimo Administracijoje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu (toliau – vidinis kanalas), jos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką.

Administracijoje veikiančiu vidiniu kanalu informaciją apie pažeidimą turi teisę pateikti asmuo, kurį su Administracija sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Administracijoje, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

  • Administracijai per vidinį kanalą (vienu iš žemiau nurodytų informacijos apie pažeidimą pateikimo būdų);
  • kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai) tiesiogiai (pasirinktinai atvykus į Generalinę prokuratūrą arba Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių apygardos prokuratūrą arba pateikti informaciją prokuratūrai paštu, arba elektroniniu paštu: praneseju.apsauga@prokuraturos.lt);
  • viešai.

Administracijoje atsakingas asmuo už vidinio kanalo administravimą bei Apraše nurodyto kompetentingo subjekto funkcijas vykdo  Teisės ir personalo skyriaus vedėja Simona Girdvainė (toliau – kompetentingas subjektas), tel. (8 425) 56 787, mob. 8 686 32 856 (jos nebuvimo darbe laikotarpiu ją pavaduojantis asmuo).

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, Administracijoje ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

  • tiesiogiai atvykęs pas kompetentingą subjektą adresu: L. Petravičiaus a. 2, Naujoji Akmenė;
  • atsiųsti paštu kompetentingam subjektui adresu: L. Petravičiaus a. 2, Naujoji Akmenė, su žyma „Kompetentingam subjektui asmeniškai“;
  • atsiųsti informaciją Administracijos elektroninio pašto adresu: pranesimas@akmene.lt 

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, ją pateikia užpildydamas pranešimo apie pažeidimą formą. Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, neturi galimybės užpildyti nustatytos formos pranešimo, gali būti surašytas laisvos formos pranešimas, kuriame privaloma nurodyti, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu.

Administracijos kompetentingas subjektas užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

  • to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
  • asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

DĖMESIO! Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Vidinis pranešimų kanalas nėra skirtas skundams, prašymas ar pranešimams pateikti siekiant apginti išskirtinius asmeninius interesus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už melagingą nekalto asmens įskundimą padarius nusikalstamą veiką arba pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą.

 

Dažniausiai užduodami klausimai:

Kas gali būti pranešėju?

Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnį, pranešėjas yra asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Dėl ko gali kreiptis pranešėjas?

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas nustato, kad pažeidimas yra įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Dėl ko gali būti teikiama informacija apie pažeidimus?

Pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl: — pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

  • pavojaus aplinkai;
  • kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
  • neteisėtos veiklos finansavimo;
  • neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
  • neteisėtu būdu įgyto turto;
  • padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
  • kitų pažeidimų.

Kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai pranešimas pateikiamas tiesiogiai prokuratūrai. Taip pat asmuo dėl pažeidimo turi kreiptis tiesiogiai į prokuratūrą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

  • pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui;
  • būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala;
  • vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus;
  • informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;
  • yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti;
  • įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo;
  • asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.

Kokia informacija turi būti nurodyta pranešime?

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nurodo konkrečias faktines aplinkybes, asmenį, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą, informaciją apie galimus tokio asmens motyvus darant pažeidimą, nurodo, ar apie šį pažeidimą jau yra pranešta, jei taip, – kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas, pateikia duomenis apie pažeidimo liudininkus, taip pat nurodo savo vardą, pavardę, asmens kodą, darbovietę, gyvenamosios vietos adresą (arba el. pašto adresą) korespondencijai gauti, jei įmanoma, prideda rašytinius ar kitokius turimus duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius. Taip pat asmuo gali nurodyti, kaip ir kada su juo geriausia susisiekti.

Ar galima tapti pranešėju neatskleidžiant savo tapatybės?

Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Ar visais atvejais bus pradėtas pranešimo tyrimas?

Ne. Netiriami pranešimai ir apie tai pranešama pranešimą pateikusiam asmeniui, jeigu:

  • informacija apie pažeidimą grindžiama akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;
  • pateikta informacija apie pažeidimą jau yra išnagrinėta arba nagrinėjama.

Ar pranešėjui bus pranešta apie pranešimo tyrimą ir jo rezultatus?

Taip. Baigus pranešėjo pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimą ir priėmus su tuo susijusius sprendimus arba gavusi informaciją iš kitos pranešimą nagrinėjusios institucijos apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai bus pranešama pranešėjui.

Kaip bus užtikrinamas pranešėjo konfidencialumas?

Pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą. Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims negali būti teikiama.

Kada bus užtikrinamas pranešėjo anonimiškumas/konfidencialumas?

Gavusi pranešimą, kuris atitinka nustatytus reikalavimus, Administracija nuo jo gavimo momento užtikrina pranešimą pateikusio asmens konfidencialumą.

Ar institucija, įstaiga, apie kurią pranešėjas pranešė, bus informuota (ir kada) apie tokį faktą?

Institucija ar įstaiga apie faktą, kad pranešėjas pateikė informaciją, informuojama nebus.

Ar pranešėjas atsako už jo pateiktos informacijos teisingumą?

Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Ką daryti, jei pateikus pranešimą pranešėjas patirs jo nurodyto asmens poveikį?

Tokiu atveju pranešėjas turėtų kreiptis į prokuratūrą ir apie tai pranešti.

Ar pranešėjo nurodomas asmuo sužinos, kas apie jį buvo pranešta, jei informacija tyrimo metu nepasitvirtins?

Asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimus, konfidencialumas bus užtikrinamas viešojo administravimo, tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrimo procedūrų ar administracinio arba baudžiamojo proceso metu tiek, kiek tai yra objektyviai įmanoma atsižvelgiant į pateiktus duomenis ir jų ryšį su pranešėju.

Atgal