Naujienos

Šiandien Vilniuje vykstančiame Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) narių suvažiavime LSA prezidentu antrai kadencijai išrinktas Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. LSA viceprezidentais išrinkti Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

Suvažiavime dalyvauja 186 delegatai – savivaldybių vadovai ir tarybų nariai – iš visų 60-ies šalies savivaldybių. Akmenės rajono savivaldybei be mero V.Mitrofanovo atstovauja vicemeras Tomas Martinaitis, Tarybos nariai Judita Puzonienė ir Artūras Pekauskas.

Suvažiavime pristatydamas LSA veiklą, jos prezidentas M.Sinkevičius išskyrė du pagrindinius pastaraisiais metais pasiektus ypač svarbius tikslus. Tai –  Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimas ir lankstesnio skolinimosi įtvirtinimas, kuris suteikia savivaldybėms daugiau galimybių vykdyti investicinius projektus, bei disponavimo valstybine žeme teisės perdavimas savivaldybėms, leisiantis joms savarankiškai ir  efektyviai planuoti vietos teritorijas, sparčiau įgyvendinti statybų procesus, pritraukti daugiau investicijų.

Suvažiavime M. Sinkevičius taip pat kalbėjo apie naująjį vietos savivaldos modelį ir jau identifikuotas jo reglamentavimo spragas, savivaldybių finansinį savarankiškumą, tendencijas švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos apsaugos, komunalinių paslaugų, susisiekimo, žaliosios transformacijos ir kitose srityse.

„LSA uždavinys yra vertinti kiekvieną sritį pagal tai, kiek joje vietos savivalda turi erdvės, galimybių ir įrankių veikti savarankiškai. Savarankiškumą suprantame ne tik kaip finansinį, bet ir kaip laisvę priimti gyventojų interesus atitinkančius atsakingus sprendimus,“ – sakė LSA vadovas.

Suvažiavime buvo priimta rezoliucija dėl Regionų plėtros programos įgyvendinimo. Joje akcentuojama, kad nors 2022-2030 metų Regionų plėtros programoje suplanuota 1,6 mlrd. eurų Lietuvai skirtos Europos Sąjungos fondų paramos, su kuria savivaldybės turi unikalią galimybę inicijuoti ilgalaikius pokyčius ir investuoti į gyvenimo kokybės gerinimą regionuose, tačiau dėl centrinės valdžios institucijų delsimo nei vienas savivaldybių jau parengtas investicinis projektas negali būti pradėtas.

„Regioninis planavimas vis dar yra per daug centralizuotas, paremtas atskirų ministerijų „iš viršaus“ suplanuotomis priemonėmis bei „nuleistais“ įpareigojimais, kurie nebūtinai atliepia pačių regionų identifikuotus poreikius,“ – teigiama rezoliucijoje.

Turint galvoje, kad ES finansinė perspektyva jau įpusėjo, rezoliucijoje Vyriausybė raginama nedelsiant imtis konkrečių veiksmų užtikrinant, kad ministerijos kuo greičiau patvirtintų visų regioninių pažangos priemonių finansavimo gaires ir pradėtų įgyvendinti šias priemones, o Seimas  – inicijuoti nacionalinės regioninės politikos ir Regionų plėtros programos įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.

Parengta pagal LSA medžiagą