Naujienos

Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendinantis projektą „Savivaldybių kompetencijų didinimas teikiant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams“, kartu su projekto partneriu VšĮ Diversity Development Group suorganizavo apskritojo stalo diskusiją, skirtą projekto metu atlikto tyrimo Akmenės rajono savivaldybėje pristatyti. Savivaldybės didžiojoje salėje įvykusiame renginyje dalyvavo ir įvairių sričių specialistai, jau dirbantys arba kurie galėtų dirbti su imigrantais.    

Projekto tikslas – stiprinti integracijos paslaugų trečiųjų šalių piliečiams teikimą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestų, Jonavos bei Akmenės rajonų savivaldybėse. Projektas finansuojamas Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšomis.

Pernai Akmenės krašte  gyveno per 200 imigrantų, daugiausiai ukrainiečiai, baltarusiai. Dalis jų dalyvavo šio projekto apklausoje. Apibendrinus jų atsakymus išryškėjo sunkumai ir iššūkiai, su kuriais susiduria į Savivaldybę gyventi atvykę užsieniečiai: teisiniai barjerai gaunant leidimą gyventi šalyje; kalbos barjeras; psichologiniai išgyvenimai; visuomenės nuostatos; darbo paieška ir įsidarbinimas; lyčių nelygybė;  informacijos apie paslaugas trūkumas. Todėl labai svarbu gyvenimo šalyje pradžioje ne ES piliečius tinkamai informuoti apie savivaldybėje, kurioje jie gyvena, teikiamas paslaugas (skirtas bendrai miesto gyventojams ir kryptingai su užsieniečių integracija susijusias paslaugas) bei užtikrinti šių paslaugų prieinamumą; užtikrinti galimybes ugdyti lietuvių kalbos įgūdžius tik atvykus gyventi į savivaldybę;  įvairiomis priemonėmis skatinti užsieniečių įsitraukimą į vietos bendruomenės gyvenimą.

 Lietuvių kalbos gebėjimų stoka apsunkina priėjimą prie reikiamų paslaugų, apriboja bendravimą su vietos bendruomene ir socialinių ryšių rato plėtrą, turi įtakos neigiamoms visuomenės ir paslaugas teikiančių specialistų nuostatoms lietuvių kalba nekalbančių užsieniečių atžvilgiu, apriboja įsidarbinimo galimybes ir lemia mažesnes aukštesnės kvalifikacijos bei geriau mokamo darbo perspektyvas ateityje, sukelia sunkumų susirandant gyvenamąją vietą. Išskirtos ir aplinkybės, kurios labiausiai sunkina lietuvių kalbos mokymąsi, tai: kalbos kursų ir darbo derinimas; kalbos kursų ir rūpinimosi šeimos nariais derinimas; ribotas lietuvių kalba kalbančių pažįstamų ratas.

Apžvelgtos ir nedalyvavimo darbo rinkoje priežastys, iš kurių svarbiausios nurodomos šeimos ir darbo derinimas, sunkumai persikvalifikuojant arba pripažįstant kilmės šalyje įgytą specialybę Lietuvoje, randant darbą Akmenės rajone pagal įgytą specialybę, sveikatos problemos, lietuvių kalbos barjeras. Aplinkybės, kurios labiausiai apsunkina integraciją į darbo rinką: lietuvių kalbos barjeras; biurokratinės kliūtys; ilgai trunkanti leidimo dirbti suteikimo tvarka; sunkumai keičiant darbdavį (dėl sudėtingų reikalavimų, kuriuos turi patenkinti, norėdami pakeisti darbdavį, yra linkę susitaikyti su darbdavio keliamomis sąlygomis ir atsiduria labiau pažeidžiamoje padėtyje; neigiamos darbdavių nuostatos; informacijos apie įsidarbinimo ar darbo vietos susikūrimo galimybes trūkumas.

Projekto dėka buvo išsiaiškinti ir sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos paslaugų prieinamumo reikalai,  vaikų švietimo iššūkiai. Lietuvos švietimo sistemos infrastruktūra netinkamai pasirengusi priimti užsieniečius vaikus – nėra aiškaus, valstybiniu lygiu priimto vaikų gebėjimų vertinimo mechanizmo, mokyklos nepasirengusios priimti lietuvių kalba negebančių kalbėti užsieniečių vaikų, nepriimta priemonių, kurios padėtų mokyklos bendruomenei pasiruošti priimti ir padėti užsieniečiui vaikui pereinamuoju laikotarpiu.

Ne ES piliečiai kultūros paslaugomis nesinaudoja arba naudojasi labai retai. Dažniausiai tai susiję su šeiminėmis aplinkybėmis, rečiau ⎯ su galimybėmis gauti informaciją apie įvairias kultūros paslaugas ir prieinamumą prie šių paslaugų užsieniečiui suprantama kalba.

Tyrimo dalyviai pažymėjo Akmenės rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų tarnautojų kompetencijų stoką aptarnauti užsienio šalių piliečius. Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovai linkę pritarti, kad planuojant paslaugas savivaldybės gyventojams svarbu įvertinti specifinius ne ES šalių piliečių poreikius. Akmenės rajono savivaldybės administracija, planuodama įvairias paslaugas rajone gyvenantiems užsieniečiams, bent kartais į konsultavimo procesą įtraukia savivaldybėje gyvenančius ne ES piliečius arba jų atstovus, organizacijas, kurios tiesiogiai jiems teikia paslaugas ir geriausiai žino jų problemas bei poreikius. Anksčiau organizuoti savivaldybės administracijos susitikimai su Akmenės rajone gyvenančiais užsienio šalių piliečiais ir jų atstovais tampa vis retesni, tačiau tokie susitikimai tyrime dalyvavusių ne ES šalių piliečių ir jų atstovų įvardyti kaip geroji praktika, tad rekomenduotina tai išlaikyti ir tęsti.

Savivaldybei pavaldžios įstaigos, kaip atskleidžia anketinė apklausa, su ne ES piliečiams atstovaujančiomis bendruomenėmis ir organizacijomis nebendradarbiauja ir jų neįtraukia į paslaugų planavimo procesą. Dauguma kiekybinėje apklausoje dalyvavusių ugdymo, kultūros ir sveikatos priežiūros paslaugų įstaigų atstovų pažymėjo, kad jų atstovaujamose įstaigose planuojant veiklas nesukonsultuojama su integracijos paslaugas ne ES piliečiams teikiančiomis NVO, ne ES piliečių organizacijomis ar bendruomenėmis.

Akmenės rajono savivaldybė nėra numačiusi atskiro finansavimo, kuris būtų skiriamas užsieniečių integracijos priemonėms ir paslaugoms, pritaikytoms prie specifinių užsieniečių poreikių (pvz., asmenims, negebantiems kalbėti valstybine kalba), įgyvendinti. Tačiau savivaldybė skiria finansavimą NVO veiklai, kuri įgyvendinama pagal projektus.

Dauguma (75 proc.) Savivaldybei pavaldžių įstaigų atstovų sutiko su teiginiu, kad jų atstovaujamose įstaigose užtikrinama, jog teikiant paslaugas gyventojai gautų tokios pat kokybės aptarnavimą, nesvarbu, kokia jų etninė kilmė, religija ar kt.

Taip pat dauguma (apie 88 proc.) respondentų pažymėjo, kad jų atstovaujamose įstaigose įgyvendinama lygių galimybių, apimančių ir lygias galimybes etniniu, tautiniu ir religiniu pagrindu, politika. Tačiau Savivaldybės ir Savivaldybei pavaldžių įstaigų infrastruktūra nėra pakankamai pritaikyta lietuviškai nekalbantiems užsienio šalių piliečiams. Savivaldybės interneto puslapis nėra pritaikytas lietuviškai nekalbantiems asmenims.

Daugiau nei pusė (apie 63 proc.) Savivaldybei pavaldžių įstaigų atstovų paminėjo, kad jų atstovaujamose įstaigose dirba asmenys, galintys suteikti informaciją užsienio, dažniausiai anglų ir rusų, kalbomis. Vis dėlto trečdalis (apie 38 proc.) pripažino, kad visa informacija prieinama tik lietuvių kalba.

Svarbus žingsnis žengtas: išsiaiškintos Savivaldybės kompetencijos, teikiant paslaugas trečiųjų šalių piliečiams. Dabar ir ateityje prireikus bus žinoma, kaip jas didinti ir tobulinti.  

Tarptautinio bendradarbiavimo ir komunikacijos skyriaus

parengta informacija