Naujienos

Viešoji biblioteka laiko tėkmėje – istorijos dabartyje

Praėjusio šimtmečio pradžioje Lietuvoje bibliotekų buvo nedaug. Bibliotekų užuomazgos buvo klubų bibliotekėlės – skaityklos.

Jonas Gelmanas – pirmasis Naujosios Akmenės bibliotekininkas.

Jonas Gelmanas – paprastas kaimo žmogus, nuo pat jaunų die­nų pamilęs knygą, dar 1940 metais savo namuose atidarė skai­tyklą. Bet jos darbą nutraukė karas. Po karo, turėdamas 200 kny­gų asmeninę biblioteką, atidarė skaityklą Ramučių kaime. Tai bu­vo Karpėnų bibliotekos, iš kurios išaugo dabartinė Akmenės ra­jono savivaldybės viešoji biblioteka, užuomazga.. Taigi, Joną Gelmaną galima laikyti pirmuoju mūsų Viešosios bibliotekos bibliotekininku.

Šiame darbe yra Jono Gelmano pasakojimas apie save ir savo darbą. Medžiagą papildo nuotraukos, kuriose įamžintas J Gel­manas, biblioteka ir jos skaitytojai.

Kiekvienas iš mūsų gyvenime iš pradžių būna mokinys, kau­pia žinias, patirtį, aplinkinių šilumą, o paskui ateina metas, kai visa tai privalai atiduoti - tapti mokytoju.

Ne viską galima rasti knygose, ir šiandien skaitytojas, norėda­mas sužinoti apie Akmenės kraštą, jo žmones, buvusius kultūros darbuotojus, varsto bibliotekos duris. Pasidalinti prisiminimais su mumis sutiko Naujosios Akmenės miesto pirmasis kultūros darbuotojas, pirmasis rajono bibliotekininkas Jonas Gelmanas: „Gimiau 1923 m. kovo 26 dieną, Akmenės rajone, Ramučių kai­me. Nuo mažens pamėgau skaityti, kaupiau savo asmeninę bib­liotekėlę. 1940 metų pabaigoje mano namuose atidaryta skaityk­la, kurios vedėju skiriamas aš. Skaitykla veikė tik kelis mėne­sius, nes, prasidėjus karui, ji uždaroma. 1945 m. savo namuose savo iniciatyva, turėdamas 200 knygų asmeninę bibliotekėlę, ati­dariau Ramučių kaimo biblioteką. Tai buvo pirmoji biblioteka, būsimos Karpėnų kaimo bibliotekos užuomazga. Visus metus dir­bau be atlyginimo. 1946 m. sausio l d. Mažeikių kultūros švieti­mo darbo skyriaus įsakymu esu skiriamas atkurto klubo-skaityk­los vedėju. Vadovaudamas klubui-skaityklai, dirbau ir bibliote­koje. Skaitytojai skaitė knygas iš mano paties sukauptos asmeni­nės bibliotekėlės. 200 knygų fondas nelabai galėjo patenkinti skai­tytojų poreikius. Pats važiavau per kaimus, rinkau iš žmonių knygas, no­rėdamas praplėsti bibliotekėlės fondą. Pirmieji bibliotekos skai­tytojai buvo P.Šimūnėlis, P.Žeimys, J. Mozūraitis.

Buvau įsteigęs 16 kilnojamųjų bibliotekėlių atskiruose kai­muose. Pats, pėsčiomis ar su dviračiu, pasiėmęs knygų, keliavau iš kaimelio į kaimelį. Skaitykloje organizavau skaitytojų konfe­rencijas, literatūrinius vakarus, statydavau dramas. Buvo insce­nizuota Žemaitės „Marti", V.Krėvės „Žentas" ir kitų rašytojų kūriniai. 1950 m. spalio l d. atidaryta Karpėnų kaimo biblioteka. Jos vedėju skiriamas aš. Biblioteka įsikūrė viename namo (Tai­kos g. 22) kambarėlyje. Bibliotekoje buvo tik 700 knygų, metų pabaigoje - 1300. Iš periodinių leidinių gaudavome „Tiesą", „Gimtąjį kraštą" ir kt. Bibliotekos fonduose nemažai buvo vi­suomeninės-politinės literatūros. Tais laikais reikėjo įgyvendin­ti planą, kad bibliotekoje skaitytų visa šeima. Jei ateina vienas šeimos narys skaityti, tai reikėdavo visą šeimą surašyti. Reikėjo propa­guoti politinę literatūrą, sporto, gamtos mokslų knygas. Turėjau dirbti kartu ir propagandinį darbą, būdingą stalinistiniam laiko­tarpiui: skaityti įvairias paskaitas, eiti į laukus ir garsiai skaityti kolūkiečiams straipsnius iš laikraščių ir žurnalų. Tekdavę daly­vauti ir rinkimuose. Literatų būrelis, veikęs prie bibliotekos, bu­vo aktyvus pagalbininkas ruošiant literatūrinius vakarus, knygų aptarimus. Bibliotekoje turėjome savo sienlaikraštį „Kultūra". 1951 m. bibliotekoje skaitė 500 skaitytojų. 1957 m. birželio 2 d. Lietuvos Kultūros ministerija mane apdovanojo pagyrimo raštu.

Nuo 1962 m. perėjau dirbti į gėlininkus. 16 metų auginau gė­les, puošdamas Naujosios Akmenės miestą. Esu surinkęs 200 jurginų, tulpių, 200 kardelių gėlių rūšių. Turiu nemažą savo asme­ninę biblioteką, apie 1000 knygų. Esu sudaręs savo asmeninės bibliotekos katalogėlį".

Gerbiamas Jonas Gelmanas primena mums, kad ne viskas bai­giasi čia, dulkėtame miestelyje, kad yra ir kitas pasaulis - plates­nis ir šviesesnis, žalesnis, žydintis, kvepiantis ir toks saulėtas.

Ir iki šiol knyga, laikraštis, žurnalas, gėlės J.Gelmanui yra ne­atskiriama jo gyvenimo dalis. Labai gerai, kai žmogų galima ap­dovanoti ne pinigais, bet gerumu, širdingumu, dvasingumu, nuo­širdumu. Taip nesinori, kad visa tai dingtų be pėdsako iš mūsų gyvenimo.

Su Jonu Gelmanu (1923-1997) kalbėjosi Akmenės rajono Viešosios bib­liotekos skaitytojų aptarnavimo ir bibliografijos skyriaus vedėja Zita Sinkevi­čienė (1996 m. gegužė). Informacija iš knygos „Viešoji biblioteka – informacijos ir kultūros skleidėja“.

Svarbiausi Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos istorijos etapai:

Nepriklausomos Lietuvos laikais (1918-1940) ten, kur dabar Naujosios Akmenės miestas, buvo Karpėnų ir Ramučių kaimai.

1940 metais Ramučių kaime buvo atidaryta pirkia-skaitykla. Ji veikė vos kelis mėnesius, nes prasidėjus karui, iki 1946-ųjų buvo uždaryta.

1946 m. sausio l d. Mažeikių kultūros švietimo darbo skyriaus įsakymu Jonas Gelmanas buvo paskirtas atkurto klubo-skai­tyklos vedėju.

Šią datą mes bibliotekininkai, ir laikome Viešosios bibliote­kos darbo pradžia.

Dažnai keitėsi bibliotekos pavadinimas. 1950 metais Taikos g. 22 name atidaroma Aukštųjų apylinkės Karpėnų kaimo biblio­teka, kurios vedėju skiriamas Jonas Gelmanas.

1952 m. ji pavadinama Naujosios Akmenės gyvenvietės bib­lioteka, o po 4 metų įkuriama jau Naujosios Akmenės miesto biblioteka.

1958 m. buvo pastatyti cementininkų kultūros rūmai. Iš pradžių suaugę skaitytojai ir vaikai buvo aptarnaujami  vienose patalpose, o 1966 m. prie Naujosios Akmenės miesto bibliotekos buvo atidarytas Vaikų literatūros skyrius.

1970 metais Naujosios Akmenės miesto bibliotekos bazėje įku­riama rajoninė biblioteka. Knygų fondas išaugo iki 29.000 eg­zempliorių. Šiuo fondu naudojosi apie 1900 skaitytojų. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje prasideda Lietuvos biblio­tekų centralizacija.

Nuo 1977 m. liepos mėn. l d. centralizavus bibliotekas, bu­vusi rajoninė biblioteka tapo rajono Centrine biblioteka, kurioje įkurti nauji bibliotekos skyriai: metodikos, skaitytojų aptarnavi­mo, bibliografijos-informacijos skyrius, vaikų literatūros, knygų tvarkymo ir komplektavimo sky­rius, o prie jo - mainų fondas ir saugykla.

Centrinės bibliotekos filialais tapo 3 miesto (Akmenės, Ven­tos, Viekšnių) ir 25 kaimo bibliotekos.

1995 metais keitėsi bibliotekos pavadinimas. Dabar ji pa­vadinama Akmenės rajono savivaldybės viešaja biblioteka.

1996 metais Viešojoje bibliotekoje atidaryta Vokiečių litera­tūros biblioteka, kurioje apie 4000 egzempliorių spaudinių.

2000 m. vadovaujantis Valdymo reformų ir savivaldybių rei­kalų ministro įsakymu vyko nauja reorganizacija, kurios metu nuo Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos buvo at­skirtos Viekšnių miesto bei Kapėnų, Palnosų, Gudų kaimo bibliotekos-filialai ir perduotos Mažeikių rajono savivaldybei.

Akmenės rajono Garbės pilietė, ilgametė Akmenės rajono laikraščio „Vienybė“ žurnalistė, redaktorė Julijana Sejavičienė rašė: „Bažnyčios, bibliotekos pastatai statomi retai“. Akmenės krašto žmonės yra svarbių istorinių įvykių dalyviai – jie matė Šventosios Dvasios atsiuntimo bažnyčios pašventinimą, o Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečio (šimtmečio metais) duris atvėrė  Viešosios bibliotekos naujasis pastatas. Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka tapo pirmąją biblioteka Lietuvoje, duris atvėrusi 2018 metų kovo 9 dieną minint Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-metį.

Bibliotekoje įdiegta nauja technologinė RIFID sistema, elektroninis savitarnos knygų išdavimo ir grąžinimo įrenginys (beje, knygas galima grąžinti bet kurio paros metu), įrengtos kompiuterizuotos darbo vietos. Bibliotekoje  nuo šiol naujos, patogios skaityklos: muzikos ir meno, kraštotyros, užsienio kalbų, interneto ir periodinių leidinių, vaikų erdvė su žaisloteka, interaktyviu stalu, erdvi konferencijų salė. Naujos Viešosios bibliotekos erdvės tapo puikia vieta kultūros renginiams, knygų pristatymams, seminarams, mokslinėms konferencijoms, dailės, fotografijos parodoms rengti ir kitoms įvairioms veikloms vykdyti.

Naujojoje Akmenėje įsikūrusi moderni Viešoji biblioteka be tradicinės skaitytojų aptarnavimo, knygų išdavimo paslaugos ir kultūros sklaidos paslaugos suteikia kitas paslaugas bendruomenei. Teikia informacines paslaugas, interneto ir duomenų bazių prieigą, galimybę naudotis informacinėmis technologijomis, mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, bendradarbiauti su kitomis institucijomis. Viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose organizuojami literatūriniai vakarai, susitikimai su rašytojais, poetais, įvairių sričių specialistais, formuojant įvairaus amžiaus ir socialinių grupių žmonių poreikį skaityti, įtraukiant skaitytojus, bendruomenės narius, neįgaliuosius skaitytojus, jaunimą į skaitymo skatinimo veiklas.

Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos tinklą sudaro:

• Viešoji biblioteka: skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyrius, spaudinių tvarkymo ir komplektavimo skyrius;
• 2 miesto – Akmenės miesto Onos Šimaitės biblioteka, Ventos miestų filialai;
• 1 miestelio – Papilės Kazio Narščiaus filialas;  
• 10 kaimo filialų (Agluonų, Kalniškių, Eglesių, Jučių, Kairiškių, Kivylių, Kruopių, Pakalniškių, Sablauskių, Vegerių).

Nepamiršti ir visada pagerbiami ir paminėti anapilin išėję Viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojai, aplankant jų amžinas poilsio vietas.

Jonas  Gelmanas  (1923.03.26 - 1997.01.03)   -   buvo   pirmasis  miesto bibliotekininkas.

Voldemaras Balodis (1917.12. 25  - 2000.  06.  06) - dirbo  Alkiškių kaimo bibliotekoje.

Melanija Jozepavičienė (1929.12.22 - 1990.10. 21) - dirbo Centrinės bibliotekos metodikos skyriaus vedėja.

Laura Gerikienė (1924 - 1986) - dirbo Kruopių kaimo bibliotekos - filialo vedėja.

Vera Arlauskienė (1939 - 1995) - dirbo Jučių kaimo bibliotekoje - filiale.

Judita Jurčiuvienė (1982.05.24 – 2014.02.12) – dirbo Knygų tvarkymo ir komplektavimo sky­riuje.

Bronislovas Bozys – dirbo Viešojoje bibliotekoje.

Arvydas Stonkus – dirbo Viešojoje bibliotekoje.

Regina Paulauskienė – (2013.06.07 – 2017.10 mėn.) – dirbo Pakalniškių kaimo filiale.

Algimantas Gerulskis -  (1988.04.16 – 2019.01.28) – dirbo Viešojoje bibliotekoje.

Daiva Balčiūnaitė – (1988.09.19 – 2020.01.09) – dirbo Ventos miesto filiale.

***

Lietuvos Respublikos Seimo narys Valius Ąžuolas padėkos raštais apdovanojo Viešosios bibliotekos darbuotojus: Virginiją Raubickienę, Reginą Rulinskienę, Galiną Varneckienę, Dalią Jencienę,  direktorės pavaduotoją Dalę Taraškevičiūtę ir  Viešosios bibliotekos direktorę Zitą Sinkevičienę.

Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas padėkos raštus įteikė Viešosios bibliotekos darbuotojams: Aurelijai Gerulskienei, Violetai Paulauskienei, Sauliui Lipkinui, Kristinai Urniežienei.

Viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentės Pasvalio M. Katiliškio viešosios bibliotekos direktorės Danguolės Abazoriuvienės sveikinimas ir  padėkos raštais apdovanoti Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, direktorės pavaduotoja Dalia Taraškevičiūtė ir  bibliotekininkė Vida Andriuškienė.

Lietuvos bibliotekininkų draugijos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktorės Jolitos Steponaitienės  sveikinimas  padėkos raštai įteikti Viešosios bibliotekos direktorei Zitai Sinkevičienei ir direktorės pavaduotojai Dalei Taraškevičiūtei.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus prof. dr. Broniaus Maskuliūno padėkos raštai teikti Viešosios bibliotekos darbuotojams: Aušrai Šukienei, Eugenijai Kanaševičienei, Vilmai Ruginienei, Larisai Poliakovai, Viešoisos bibliotekos direktorei Zitai Sinkevičienei ir direktorės pavaduotojai Dalei Taraškevičiūtei.

Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Zitos Sinkevičienės padėkos raštai įteikti visiems Viešosios bibliotekos darbuotojams.

75-erių metų įkūrimo jubiliejaus proga Viešosios bibliotekos kolektyvui sveikinimo žodį tarė Naujosios Akmenės miesto seniūnas Rimvydas Juozapavičius,  Akmenės rajono savivaldybės administracijos švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Rekis, vedėjo pavaduotoja Janina Rekašienė, Savivaldybės tarybos nariai: Jolanta Januitienė, Richardas Sudaris, Albinas Klimas.

Viešosios bibliotekos kolektyvą sveikino: Dabikinės Vladimiro Zubovo mokyklos direktorės pavaduotoja Dalia Bakaitienė, Akmenės krašto muziejaus direktorė Lionė Stupurienė, Naujosios Akmenės ikimokyklinio ugdymo mokyklos „Buratinas“ skyriaus vedėja Irena Girdvainienė,  Naujosios Akmenės „Saulėtekio“ progimnazijos direktorė Violeta Karalienė,   Naujosios Akmenės muzikos ir meno mokyklos direktorė Irena Mikulevič, Viešosios bibliotekos miestų, kaimų filialų darbuotojai, Joniškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, poetas, dainuojamosios poezijos kūrėjas ir atlikėjas Kęstutis Krencius.

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkė, poetė Dalia Milukaitė-Buragienė,  pristatė Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narės, Viešosios bibliotekos direktorės Zitos Sinkevičienės knygą „Viešoji biblioteka – informacijos ir kultūros skleidėja IV dalis“.

Poetė Adelė  Daukantaitė – Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ pirmininkė, Akmenės rajono laikraščio „Vienybė“ redaktorė Lilija Smalakienė, sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Akmenės viltis“ vadovė Dana Jurevičienė, Akmenės rajono diabeto klubo „Sadutė“ pirmininkė Danutė Michejeva, Akmenės rajono Garbės pilietė, žurnalistė Julijana Sejavičienė, Naujosios Akmenės Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Rimana Vapsvienė, Akmenės dekanato dekanas, Naujosios Akmenės šventosios Dvasios atsiuntimo parapijos klebonas Olijandas Jurevičius, Akmenės rajono Garbės pilietis, kraštotyrininkas Leopoldas Rozga, Ramučių gimnazijos bibliotekos vedėja Regina Altukavičienė, Akmenės rajono Garbės pilietis Anicetas Lupeika, Akmenės rajono Garbės kraštotyrininkas Ignas Valantis ir kiti.

Minint Viešosios bibliotekos 75-erių metų įkūrimo jubiliejų Skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyriaus vaikų erdvėje paskelbtas piešinių konkursas „Viešoji biblioteka jubiliejaus šviesoje“, garsinis vaikų kūrybos skaitymas „Vaikai stebuklais auga, kai biblioteką lanko“, Skaitytojų aptarnavimo-informacijos skyriaus darbuotojų parengta virtuali kraštotyros spaudinių paroda „Akmenės rajono savivaldybės viešoji biblioteka metų sūkury“ ir  virtuali viktorina  „Ką žinai apie Akmenės rajono savivaldybės viešąją biblioteką?“, vyko susitikimas su vaikų rašytojas Vytautu Račicku. Renginiai, spaudinių parodos šiai įspūdingai datai paminėti Viešojoje bibliotekoje vyks visus metus.

Viešosios bibliotekos 75-erių metų įkūrimo jubiliejui paminėti Viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narė Zita Sinkevičienė išleido knygą „Viešoji biblioteka – informacijos ir kultūros skleidėja IV dalis“.

Viešosios bibliotekos 75-erių metų įkūrimo jubiliejui paminėti sukurtas dokumentinis filmas „Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos ženklai: prasmė ir kaita“.

Dokumentinio filmo scenarijaus autorė ir režisierė Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narė Zita Sinkevičienė, operatorius Šiaulių  Kino meno klubo pirmininkas ir Šiaulių kino muziejaus vienas iš kūrėjų Viktoras Gundajevas.

Dokumentinį filmą galima peržiūrėti Viešosios bibliotekos internetinėje svetainėje adresu: www.abiblioteka.lt  skiltyje „Filmų leidyba“.

Viktoro Gundajevo nuotraukoje iš kairės į dešinę: Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, Savivaldybės mero padėkos raštus gavę Viešosios bibliotekos darbuotojai: referentė Violeta Paulauskienė, bibliotekininkės Aurelija Gerulskienė ir Kristina Urniežienė, kompiuterių technikas Saulius Lipkinas.

Viktoro Gundajevo nuotraukoje (iš kairės į dešinę): bibliotekininkės Galina Varneckienė, Virginija Raubickienė, Regina Rulinskienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Valius Ąžuolas, Viešosios bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė, bibliotekininkė Dalią Jencienė 

Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė,

Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės narė

Zita Sinkevičienė