Naujienos

Papilės Simono Daukanto gimnazijos šv. Aloyzo kuopos  ateitininkai taip pat įsiliejo į savo gimnazijos bei visos šalies judumo dienos renginių jūrą, vykdydami projektinę – judumo- edukacinę- kultūrinę išvyką „Judam Vaižganto takais“.

Pirmiausia, anksti rytą pėstute atjudėjome iki mokyklinuko, kuriuo pusvalandį važiavome iki Micaičių, kur stryktelėjome iš transporto priemonės ir nukulniavome link bažnytėlės, kurioje tarnavo lietuvių rašytojas, lietuviškos spaudos platintojas, kanauninkas  kunigas Juozas Tumas- Vaižgantas, kaip tik rugsėjo 20-ąją švęsdavęs savo gimimo dieną.

Po valandėlės linksmo dainavimo sustojome rytinei mankštai autostrados  Klaipėda- Kaunas šalikelėje. Prisiminėme šuoliukus, „malkų pjovimą“, lengvus linijinių šokių judesius, nes dar už valandos jau ne juokais prakaitavome-kopėme į Birštono apžvalgos bokštą. Maloniai šildant saulutei žingsniavome kurorto gatvėmis, gaivinomės natūraliu mineraliniu vandeniu Biuvetėje. Ir štai- pirmoji judumo dienos staigmena- sėdam į vasaros rogutes ir leidžiamės ekstremalia trasa žemyn- aukštyn.... Kiek adrenalino, kiek šauksmų, kiek įspūdžių. Kūne šoktelėjo net paskutinės snaudžiančios ląstelės. Ir vėl į priekį, ir vėl į aukštį – ilgi, statūs laiptai į Vytauto Didžiojo kalną. Vaizdas į apačioje vinguriuojantį Nemuną, pušų ramybėje snaudžiantį kurortą ir tik viską sujaukiančias motorines valtis, vandenį skrodžiančius garlaivius atperka paskaudusias kojas bei sunkaus alsavimo kartėlį. Ir vėl pėstute pakrante iki paminklo Vytautui Didžiajam ant galingo žirgo. Pagaliau ir relaksacijos minutės „Birutės viloje“. Kaip gera ištiesti pavargusias kojas, klausytis mineralinio vandens čiurlenimo. Bet juk judumo diena- pirmyn... Stabtelėjimas prie monumento Baliui Sruogai, nes būtent čia jis rašė „Dievų mišką“, ir „basų kojų“ takas – išbandymas ne tik pėdoms, bet ir valios, kantrybės ugdymas... čia pat gaivaus vandens vonios... Vėl į kelią – Birštono bažnyčia ir žalvario paminklas Vaižgantui, kur rašytojas kvietė bičiulius, o ir pats vis lėkė „birštonuotis“. Žingsniuojam po paminklą Mažvydui, dr. Jonui Basanavičiui... Ir antras judumo dienos siurprizas- būsim alpinistais, keisim judėjimo pobūdį- kopsime link dangaus... Juda rankos, dirba kojos, raumenys ir galva.... Šaunuoliai, kas pasiekė Birštono kopinėjimo ir alpinizmo pradmenų aštuonbriaunio bokšto viršūnę.

Kaunas, pilis, „Vytis“, Santaka – tikslas pasiekti Nemuno ir Neries susiliejimo tašką, viena koja stovėti Nemune, kita- Neryje. Pagaliau, galime užtraukti „..mes, prie Nemuno užaugę, mylim savo miestą Kauną...“. Skaičiuojame žingsnius iki Vytauto bažnyčios, kurioje tarnavo ir kur palaidotas Vaižgantas. Prisėdame šalia rašytojo bei jo keturkojo bičiulio Kauko ant suolelio, pastatyto kanauninko jubiliejaus proga. Bet reikia judėti, laukia stotelės prie tautos dainiaus Maironio, vyskupo Valančiaus, Prezidentų skverelis, Signatarų alėja, Karo muziejus ir ... begaliniai laiptai link Prisikėlimo bažnyčios. Judėjimo ištekliai baigiasi ir visiškai išsenka priėjus prie Prisikėlimo bažnyčios laiptų, vedančių ant šventovės stogo... Bet noras išvysti Kauną iš viršaus ir įveikti tikslą yra stipresnis.

Atsidūrus „Megoje“, judėjimo aparatai lyg ir vėl atgijo, tik... nutrintos kojos vis skaudžiau priminė sukartą atstumą...  O pasistiprinus ir po valandėlės vėl patogiai mokyklinuke įsitaisius grįžimui namo – nuovargio nė kvapo, vėl dainos, įspūdžiai, linksmos akimirkos ir tas užkrečiantis jaunatviškas juokas... Juk judumo diena- juda ir liežuvis, ir krūtinė kilnojasi, ir gyvenimo širdies laikrodukas tiksi.

Papilės ateitininkų informacija