Informuojame, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. pasikeitė kai kurios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos – parama padidėjo, o jos gavimas  karantino ir ekstremalios situacijos sąlygomis palengvėjo.

Pagrindiniai Įstatymo pokyčiai:

• nevertinamas besikreipiančiųjų piniginės paramos gavėjų turtas, turtas nebus

vertinamas ir 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo

• padidėjo valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydis teisei į socialinę

pašalpą nustatyti - socialinė pašalpa skiriama, jei vienam gyvenančiam asmeniui ar vienam iš

bendrai gyvenančių asmenų vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 VRP dydžio, t. y.  137,50 Eur. ( šiuo metu VRP -125,00 Eur).

 - apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į asmens pajamas neįskaitoma  darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų, gautų verčiantis veikla pagal verslo liudijimą, nedarbo socialinio draudimo išmokų, darbo paieškos išmokų, pajamų dalis:

1) 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;

2) 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);

3) 30 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);

4) 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);

5) 40 procentų – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

- į vertinamas pajamas neįskaičiuojama 200 eurų vienkartinė išmoka, kuri skirta pensininkams ir žmonėms su negalia.

- padidėjo bei yra diferencijuojamas  socialinės pašalpos dydis - kokią pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gaus vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys, priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties ir pritaikomo valstybės remiamų pajamų dydžio. 

Socialinės pašalpos dydis

 - socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro:

1) skirtumą tarp 1,4 valstybės remiamų pajamų dydžio ( 175,00 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ne ilgiau kaip 6 mėnesius;

2) skirtumą tarp 1,2 valstybės remiamų pajamų dydžio (150,00 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;

3) skirtumą tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (137,50 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.

  - socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

1) pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – skirtumą tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (137,50 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

2) antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 90 procentų skirtumo tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (123,75 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;

3) trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio (96,25 Eur) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

- asmenys gali gauti ir papildomą socialinę pašalpą tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Papildoma socialinė pašalpa mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį – 80 proc., o likusius 6 mėnesius – 50 proc. socialinės pašalpos.

Būtinosios sąlygos papildomai socialinei pašalpai gauti:

 – iki įsidarbinimo asmuo pusę metų buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir per šį laikotarpį nedirbo;

- pradėjus dirbti, jam mokamas ne mažesnis nei minimalus atlyginimas arba pritaikomas minimalus valandinis atlygis;

-  iki įsidarbinimo per paskutinius tris mėnesius asmuo  bent mėnesį gavo socialinę pašalpą.

Būsto šildymo, geriamo ir karšto vandens  kompensacijų dydžiai

- bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensacijas, kompensuojama:

1) šildymo sezono metu, būsto šildymo išlaidų dalis viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims (125,00Eur) dydžio arba 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam gyvenančiam asmeniui (187,50 Eur);

2) geriamojo vandens, išlaidų dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;

3) karšto vandens, išlaidų dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

- nevertinamas besikreipiančiųjų kompensacijų asmenų turtas, turtas nebus vertinamas ir 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo, o pasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu kompensacijos bus kreipiamasi pirmą kartą (arba po 2 metų pertraukos nuo gavimo), turtas nebus vertinamas pirmus 3 mėnesius;

 - kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą, karštą bei geriamą vandenį asmenys, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo arba teismas būtų priteisęs apmokėti skolą.

Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Rūta Žiedienė