Riešinės Simono Daukanto muziejuje
Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2020-ieji paskelbti, be kita ko, Tautodailės metais, tad šia proga Simono Daukanto muziejuje vasario 21 d. buvo pristatytas tautinis paveldas – megztos riešinės su karoliukais, kurias mezgė mažeikiškė Jūratė Norvaišienė. Riešinės, kitaip tariant, rankovėčiai, dabar išgyvena aukso amžių, nes mūvėti riešines vėl madinga. Vienos moterys šiais įmantriais raštais megztais mankietais pasipuošia – taip riešinės tampa meniška miniatiūrine aprangos detale, kitos šiuos megztus rankogalius maunasi dėl to, kad apsisaugotų nuo šalčio ir pagerintų rankų sąnarių kraujotaką.
Jei norite, kad ir jūsų riešus puoštų šis dar mūsų protėvių laikais nešiotas aksesuaras, pirmiausia, anot Jūratės Norvaišienės, turite įsigyti kokybiškas priemones: vilnonių siūlų (rekomenduojama 50 g/250 m), plonus metalinius virbalus (rekomenduojama 20 cm 1,25 mm), karoliukų (rekomenduojama 10 arba 11 numerio smulkių karoliukų), adatą karoliukams suverti, plono tvirto siuvimo siūlo, negilų indelį karoliukams suberti, storą adatą numegztoms riešinėms susiūti. Įsigiję visas riešinėms megzti reikalingas priemones, patys nusibraižome schemą arba išsirenkame patikusią schemą iš interneto, tada pradedame tampriai megzti ripsu, tai yra visas eiles gerosiomis akimis. Pasak Jūratės Norvaišienės, dažniausiai į vieną riešinę suveriami šeši arba aštuoni šimtai karoliukų, tačiau kai mezgimo rašto schema sudėtingesnė, ant siūlo tenka suverti tris tūkstančius įvairiomis spalvomis žėrinčių stiklo karoliukų. Jei nusprendėte, anot Jūratės, pasiekti aukštesnį riešinių mezgimo lygį, tai yra pasirinkti sudėtingesnę rašto schemą ir nepabūgti naudoti daugiau spalvotų stiklo karoliukų, labai svarbu pagal raštą derinti karoliukų spalvas, karoliukus tiksliai suskaičiuoti ir atidžiai sekti pasirinktą mezgimo rašto schemą.
Simono Daukanto muziejuje susirinkusios moterys stebėjo ir stebėjosi, kaip greitai „mauklių“ (taip riešines vadina Žemaitijoje) autorės rankose tarsi žali pavasario daigeliai prasiskleidžia dar vienos riešinės. Pasmalsavusios, kiek Jūratė Norvaišienė užtrunka, kol numezga dvi riešines, sužinojome, kad megzdama šias aprangos detales autorė dažniausiai sugaišta keturias dienas. Taip pat domėjomės, ar mezgėja turi sukaupusi riešinių kolekciją – bemaž visos jos riešinės puošia draugių rankų riešus, tad kol kas nėra galimybės surengti šių kūrinių parodos. Besigrožėdamos Jūratės riešinėmis, minėjome Tautodailės metus ir linkėjome neužmiršti šios atkurtos tautinio kostiumo detalės. Skatinome vienos kitas bent per šventes pasipuošti žėrinčiais stiklo karoliukais išmargintomis riešinėmis, o drąsiausias raginome pačioms pabandyti jas nusimegzti.
Papilės Simono Daukanto muziejaus vadovė-turizmo vadybininkė Ernesta Šmukštaitė