Naujienos

Erasmus+ projektas ,,Digital Cultural Heritage through XXI Century Skills" yra išskirtinis įgyvendinimo prasme. Jis buvo patvirtintas ir pradėtas vykdyti tik prasidėjus Covid-19 pandemijai. Projekto paraiškoje numatytos veiklos turėjo būti įgyvendintos, todėl projekto partnerių iš 6 šalių - Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Estijos, Turkijos ir Lietuvos – virtualių susitikimų metu buvo nuspręsta ryžtis veiklas įgyvendinti nuotoliu organizuojant virtualius susitikimus, kurių metu būtų kuriami paraiškoje numatyti produktai, siekiama tikslų įgyvendinimo.

Virtualių susitikimų metu mokiniai turėjo galimybę pažinti vieni kitus, po truputį mezgėsi tarptautinis ryšys, bendravimas, bendra veikla, rezultatų kūrimas ir pristatymai. Nors ir nuotoliu, tačiau smagu buvo stebėti mokinių pastangas, pažintis ir iš jos kylantį atvirumą, leidžiantį užsimegzti tolimesniems ryšiams.

Tai buvo ypatinga patirtis. Ypač, kai atsirado galimybė virtualius mobilumus perkelti į realią erdvę ir sutikti tuos, kurie jau buvo tapę draugais, prisiminti patirtis ir įgyvendinti numatytas veiklas kontaktiniu būdu – tai iš tiesų išskirtinė patirtis. To anksčiau nebuvome patyrę.

2023 m. vasario 5 d. prasidėjusiam priešpaskutiniam Erasmus+ projekto ,,Digital Cultural Heritage through XXI Century Skills" mobilumui Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos bendruomenė ruošėsi intensyviai, nors laiko stoka buvo nuolat jaučiama. Būrys nemažas – 50 asmenų iš 6 šalių kaip debesis pasklido po mokyklą ir miestą.

Kad viskas veiktų kaip laikrodukas, reikia daug nuveikti prieš svečiams atvykstant. Pradžia neapsiėjo be gyvenimiškų nesklandumų. Skaudžiai visus pasitiko žinia, kad svečiai iš Turkijos nespėjo atvykti dėl jungtinio skrydžio problemų, o po to iš pat ryto visus pasiekusios žinios dėl jų gimtojoje šalyje įvykusio žemės drebėjimo ir streso dėl mašinose besisaugančių šeimos narių, į kalnus bėgančių nuo nuolat besikartojančios nelaimės artimųjų.

Parenkant veiklas mobilumui buvo siekiama  ne tik jas įgyvendinti, kaip numatyta kuriant projekto paraišką, bet ir maksimaliai siekti dalyvių aktyvaus įsitraukimo bendradarbiaujant, komunikuojant, sudaryti sąlygas kurti, per veiklas pažinti šalies identitetą, dalintis emocijomis ir reflektuoti.  

Vasario 6-oji prasidėjo įprastomis veiklomis, bet neįprastomis patirtimis. Ramutiškiai įdėjo daug pastangų, kad svečiai nenuobodžiautų, rodos, monotoniškų pristatymų metu. Svečių dėmesį patraukė šalies, regiono, miesto ir mokyklos pristatymai. Mokiniai įdėjo daug išmonės, kad išlaikytų visų dėmesį ir nustebintų, priverstų juoktis ir aktyviai įsitraukti į veiklas. Svečiai gyrė mokinių užsienio kalbos žinias, raišką ir požiūrį į atliekamą veiklą. Tai patirtis, kuri atveria kelius į pasitikėjimą ir savirealizaciją.

Po veiklų mokykloje projekto dalyviai vyko į Akmenės rajono savivaldybę, kur juos pasitiko Akmenės rajono mero patarėja Inga Vismantienė ir švietimo skyriaus vedėjas Darius Rekis. Svečiai turėjo galimybę susipažinti su Akmenės rajono iniciatyvomis, perspektyvomis, pakalbėti apie patirtis, įspūdžius, šiltai apsikeisti pasvarstymais įvairiomis temomis. Svečiai buvo labai dėkingi Akmenės rajono savivaldybei už galimybę atvykti ir pajusti svetingumą, kurį jie išsiveš į savo šalis kaip išskirtinę mažos, bet svetingos šalies patirtį. Apdovanoti simbolinėmis dovanėlėmis, svečiai išvyko į jau anksčiau išbandytą ir itin pasiteisinusią šokio edukaciją.

Svečiai turėjo galimybę patirti šokio vadovės Birutės Viktoravičiūtės energiją, išmonę, šilumą ir svetingumą. Jie buvo labai dėkingi už išskirtinę galimybę pajusti tai, ką sunku aprašyti. Tai reikia pamatyti ir išbandyti. Birutės ugdytiniai pademonstravo savo talentą sušokę išskirtinai gražius šokius, o vėliau prisijungė prie svečių, kurie net dvi valandas trypė lietuvių liaudies šokius.

Reikia tik pabandyti įsivaizduoti koks jausmas apėmė matant tokį milžinišką, apie 70 asmenų, būrį žmonių, kaip viesulas besisukančių šokių salėje, trypiančių įvairiu ritmu ir braukiančių prakaito upelius nuo kaktos ir įraudusių žandų! Tai emocija, tai bendrystė be žodžių, tai tradicijų galia ir poveikis tiek jaunam, tiek patyrusiam gyvenimo skonio.

Pavargę, sušilę, bet laimingi svečiai išsiskirstė po šeimas, kuriose taip pat vyksta kultūriniai mainai, kurių metu susipažįsta su bendravimo kultūra, mitybos ypatumais, dalijasi patirtimis, istorijomis iš savo skirtingų gyvenimų.

Vasario 7-osios rytą Erasmus+ mobilumo Lietuvoje grupė išsiruošė į Akmenės krašto muziejų vėlimo edukacijai ir ekskursijai po muziejaus ekspozicijas grupėmis. Sudėtinga, kai laikas tampa trikdžiu, nes įsitraukus į veiklas tapo sunku nuo jų atsitraukti ir užleisti vietą kitai grupei.

Muziejaus edukatorės buvo itin svetingos ir šiltos, svečiai jautėsi jaukiai ir saugiai. Didelį džiaugsmą kėlė kūrybinė savirealizacija tiek vaikinams ir merginoms, tiek mokytojams.

Pasigaminę simbolinius drugelius, svečiai pasiėmė ne tik juos su savimi, bet ir dalį to jaukumo iš muziejuje tvyrojusios atmosferos.

Drugelių ekspozicija itin paliko didelį įspūdį svečiams dėl jų gausos, grožio ir galimybės gyvai pamatyti tą aplinką, kurioje galėjo stebėti keturias jų vystymosi stadijas.

Netrukus projekto dalyviai patraukė link Šiaulių naujoms patirtims Chaimo Frenkelio muziejuje. Suskirstyti grupėmis mokiniai ir mokytojai dalyvavo dviejose edukacijose.

Viena grupė kūrė odines apyrankes. Užsiėmimo metu svečiai jas gamino iš spalvotų odos juostelių, kalė kniedes, mušė skyles specialiu skylmušiu, įtvirtino spaudes užsegimui. Kūrybos procese svečiai patyrė džiaugsmą ir didžiavosi pasimokę naujo amato. Vieni savo rankomis pagamintą originalų daiktą pasiliko sau, kiti nusprendė kam nors padovanoti.

Antroji svečių grupė klausėsi dvaro istorijų: to meto mados ir gyvensenos subtilybių, susipažino su Europos ir Lietuvos kostiumo raida, intriguojančiomis XVIII a. flirto paslaptimis, nebylia vėduoklės kalba ir įmantriais, daug fantazijos reikalaujančiais kaklaskarės rišimo būdais.

Tądien pilna įspūdžių mokinių ir mokytojų komanda išvyko į Naująją Akmenę atsikvėpti prieš artėjančią naują patirčių dieną.

Veiklų mozaika. Taip galima pavadinti vasario 8-ąją dieną, kuri buvo pilna pačių įvairiausių veiklų, projekto partnerių įvardinta kaip nepaprastai vertinga savo turiniu.

Išvykę Žemaitijos pusėn, projekto dalyviai pasuko link Platelių. Beje, ši vietovė itin išsiskyrė gausesniu sniegu, keliančiu džiaugsmą šiltųjų kraštų mokiniams, kurie pirmą kartą jį matė.

Vieta pasirinkta siekiant papasakoti svečiams apie penkiasdešimt metų trukusį Šaltajį karą, jo poveikį Europos ir Lietuvos istorijai, branduolinės ginkluotės keliamą grėsmę žmonijai. Svečiai turėjo unikalią galimybę pamatyti vaizdinę ir grafinę medžiagą apie buvusį visiškai slaptą sovietų branduolinės ginkluotės organizavimą ir veikimo principus. Mokytojai po vizito Šaltojo karo muziejuje jau kūrė planus apie istorijos pamokos inicijavimą šia tema, nes dalis mokinių dar nėra pagal programą susipažinę su šiuo laikotarpiu ir jo ypatumais.

Iš muziejaus projekto dalyviai pasuko Žemaitijos sostinės link, kur juos pasitiko Telšių turizmo klasterio vadovas Romualdas ir jo pavaduotoja Aušra.

Telšių menų inkubatoriuje viso būrio svečių jau laukė 5 profesionalūs menininkai-edukatoriai darbui penkiomis grupėmis po dešimt asmenų. Kūrybinių dirbtuvių metu dalyviai prisilietė, susipažino su tam tikrų meno rūšių ypatumais, patys savo rankomis pasigamino pasirinktą vieną meno kūrinį. Tam buvo suteiktos visos reikalingos priemonės.

Pirmoji grupė vykdė kūrybinę piešimo ant stiklo edukaciją „Emocija ant stiklo“. Jos metu kiekvienas dalyvis, panaudodamas tam tikrą techniką ir specialius dažus bei padedamas stiklo meistro, iš savo vaizduotės sukūrė individualų atviruko dydžio stiklo piešinį, kurį išsivežė su savimi.

Antroji grupė vykdė kūrybinę piešimo ant akmens edukaciją „Prakalbink akmenį“, kurios metu kiekvienas dalyvis specialiais dažais ant Baltijos jūros bangų nugludinto akmenėlio tapė savo kūrybos piešinį.

Trečioji grupė vykdė kūrybinę šilko marginimo edukaciją „Nenuspėjamas spalvų pasaulis“. Kiekvienas edukacijos dalyvis specialiais įvairių spalvų šilko dažais, naudodamas tam tikrą metodiką, margino nedidelę šilko skarelę. Kiekvieno sukurtas marginimas buvo unikalus ir be mažiausios galimybės jį atkartoti.

Ketvirtoji grupė turėjo kūrybinę polimerinio molio lipdymo edukaciją „Gražioji uogelė“. Jos metu kiekvienas dalyvis iš molio lipdė vieną sau patinkančią uogą – mėlynę, avietę, žemuogę ar šermukštį su lapeliu. Nulipdytą dirbinį kepė krosnelėje. Atvėsintą dirbinį vėrė ant odinės virvutės ir pasidarė pakabutį ant kaklo ar apyrankę atminčiai.

Penktoji grupė vykdė kūrybinę dailės edukaciją „Pažintis su monotipija“. Jos metu kiekvienas dalyvis kūrė savo komiksą naudodamas vieną iš grafikos technikų – monotipiją. Pasitelkdami stiklą, aliejinius dažus ir kitas priemones sukūrė ir tapybą, ir piešinį primenantį atspaudą, kuris buvo nenuspėjamas ir vienetinis. Tai buvo įdomi patirtis.

Projekto dalyviai džiaugėsi savo ir draugų darbais, dalijosi ir gėrėjosi patirtimis, stebėjosi gautais rezultatais.

Po kūrybinių dirbtuvių svečiai išvyko į edukacinę kaimo sodybos erdvę, kurioje jų laukė sotūs žemaitiški pietūs-degustacija. Čia visi ragavo šios sodybos šeimininkės Gražinos paruošto maisto: cibulynės, kastinio, kanapynės, karštų bulvių, šmakalo, patarmaso, kopūstienės, vištienos buljono su bandelėmis, naminio varškės sūrio su medumi, naminės duonos ir kitų skanumynų. Buvo labai sotu ir skanu. Kiekvienas svečias rado jiems patikusio maisto.

Vakarėjant, po degustacijos, čia pat sodyboje projekto nariai dalyvavo žemaitiškoje edukacijoje „Žemaitē XIX omžiou: dainas, toncē, pastrajē, rokunda“. Jį vedė tautiniais drabužiais apsirengusi profesionali žemaitiško folkloro atlikėja, nuostabaus balso savininkė, žemaitiškų dainų ir šokių ansamblio vadovė. Edukacijos metu buvo pristatytas žemaitiškas tautinis kostiumas – spalvos, medžiagos, dėvėjimo ypatumai ir kita. Taip pat dalyviai išgirdo ir buvo pamokyti XIX amžiaus žemaitiškų dainų, šoko tradicinių šokių.

Mokiniai akcentavo, kad lietuviški tradiciniai šokiai labai energingi, įdomūs ir įtraukiantys. Jiems patiko mokytis ir šokti. Prakaitu permirkę rūbai ir šlapi veidai bylojo liksiant nepamirštamą patirtį, kurią kiekvienas savo širdyse išsiveš į savo namus. Tai buvo tikra veiklos ir jausmų mozaika.

Bene pati aktyviausia Erasmus+ projekto mobilumo Lietuvoje diena buvo vasario 9-oji, kuomet šeimininkai nusprendė svečiams parodyti lietuvių ir kitų šalių lankytojų taip mėgstamą pajūrio kraštą. Be abejonės, Palangos Gintaro muziejus tapo tos dienos akcentu. Grafo Felikso Tiškevičiaus dvare Lietuvos dailės muziejui priklausančiame Gintaro muziejuje savo pažintį projekto dalyviai pradėjo dviem grupėmis. Vieni, gido lydimi, leidosi į kelionę po rūmų ekspoziciją, talpinančią apie 5 000 eksponatų. Svečiai stebėjo gintaro susidarymo pradžią – lašus, varveklius, kamieninio ir gruntinio gintaro gniutulus.

Kita grupė leidosi į kūrybinę kelionę su gintaru. Nuspręsta leisti svečiams iš arčiau pažinti šią išskirtinę Lietuvos krašto medžiagą, jo savybes ir grožį. Tai, kaip svečiai mato gintaro ir gamtos harmoniją, jie atskleidė kurdami savo mozaiką ar miniatiūrą. Pateiktos priemonės - tartum iš ,,gintarinio miško“ – pušies žievės, kerpės, nugludinti pagaliukai ir, žinoma, gintaro gabalėliai. Svečiai mokėsi gintarą komponuoti su kitomis medžiagomis, derinti gintaro spalvas.

Kad svečiai buvo sužavėti veikla, supratome iš to, kaip jie savo darbus pristatė po kūrybinio proceso ir kaip atsargiai jie talpino savo kūrinius į servetėles ir dėžutes, kad išsaugotų ir pasivežtų juos namo.

Po kūrybinės iškrovos dalyviai patraukė link pajūrio, kuris tą dieną tiesiog ,,išūžė" svečiams ausis. Viduržemio jūros pakrančių gyventojai-svečiai stebėjosi triukšminga jūra ir ją puošiančiomis bangomis. Jų krašte esanti turkio spalvos jūra dažniausiai būna rami.

Buvo vėsoka. Dalis mokinių nesitikėjo, kad gali prireikti iš namų pasiimto pirštinių, šalikų ir kepurių rezervo - greitai maišas ištuštėjo. Ėjimas pavėjui nuo Gintaro muziejaus iki tilto ne tik sušildė, bet ir pradžiugino reginiais.

Kelias J. Basanavičiaus bulvaru buvo maksimaliai leidžiantis ausims pailsėti nuo jūros bangų ošimo ir stebėti prekeivių pasiruošimą savaitgalį planuojamai Stintų šventei.

Pavargę, laimingi ir ramūs visi grįžo į Naująją Akmenę, mintimis jau ruošdamiesi paskutinei susitikimo dienai.

Penktadienio rytą galima pavadinti pabaigos pradžia. Nuo pat ryto mokiniai ruošėsi per savaitę išmoktų šokių įtvirtinimui ir įvairių šalių dainų repeticijoms.

Tuo metu projekto koordinatoriai susitiko aptarti savaitės veiklų, oficialios informacijos talpinimo Mobility tools platformoje, produktų talpinimo ir sklaidos, paskutinio partnerių susitikimo Ispanijoje, kuris yra numatytas gegužės mėnesį, detalių.

Šiaulių televizijos atstovams mokiniai ir mokytojai davė interviu pasidalindami projekto verte iš esmės ir šio mobilumo patirtimis.

Po pietų visi susirinko į oficialiąją mobilumo uždarymo dalį. Nuo pat pradžių renginys buvo pripildytas emocijų. Mokiniai pristatė savaitės rezultatus šokdami jau išmoktus ir pamiltus šokius, priimdami iššūkius dainavo, taip mokydamiesi įveikti baimes ir atsiskleisti.

Po pasirodymų buvo išdalinti sertifikatai - pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys mokinių dalyvavimą mobilume Lietuvoje. Atsiimti sertifikatų mokiniai atėjo su savo mokytojais ir Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokiniais, kurių šeimose jie gyveno.

Jautrus momentas, kai savaitės patirtys giliai nusėda širdyse ir veržiasi ašaromis suvokus, kad kiekviena pradžia turi pabaigą. Vilties mokiniams teikia pažadai susitikti svečiose šalyse vasarą ar kitu sutartu laiku. Ryšiai mezgasi, sielos paliestos, patirčių krepšys pripildytas, kalbos praktika neabejotina.

Vaikai neįtikėtinai daug gražių žodžių rado įvardinti savo patirtims. Buvo gera stebėti mokinių ir mokytojų santykį, norą padėti ir tartis. Ne visais atvejais pavyko pasiekti susitarimų ar atsakomybės. Tai moko apsvarstyti kaip elgtis, ką ateityje reikėtų daryti/ko nedaryti, ieškoti būdų, kaip elgtis panašiose situacijose.

Nors visą savaitę projekto dalyvius lydėjo saulė, protarpiais su debesimis, tačiau išlydėti buvo smukiomis lietaus ašaromis ir ,,cepelininiu dangumi".  

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai.

Šis straipsnis atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Komisija negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

Projekto koordinatorė Lietuvoje,

Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokytoja Vita Mėlenienė