Naujienos

„Pinigų trūksta, kaip visada, nes yra daug idėjų, daug projektų, ir viskam neužtenka lėšų, – sako LSA viceprezidentas, LSA Finansų ir ekonomikos biudžeto pirmininkas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. – Palyginti su ankstesniais metais, kai būdavo neramu, kaip pavyks subalansuoti biudžetą, ar užteks lėšų darbo užmokesčiui, visoms savivaldybės funkcijoms, dabar tokių biudžeto problemų neturime. Ir šiemet planuojame nemažai investicijų, įgyvendinti įvairių kitų projektų.“

FISKALINĖS DRAUSMĖS REZULTATAS

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas neslepia: subalansuotas biudžetas – nuoseklaus darbo rezultatas. „Nuo pirmųjų mano darbo meru dienų savivaldybėje buvo įvesta didžiulė fiskalinė drausmė – kiekviena biudžetinė įstaiga turi gyventi pagal savo išgales, – sako pašnekovas. – Įstaigai skiriamos lėšos ir pati įstaiga sprendžia, kaip jas efektyviau panaudoti. Žinoma, ir dabar būna atvejų, kai įstaigos vadovas kreipiasi į savivaldybę, prašydamas įsteigti ūkvedžio, valytojos ar kitą etatą, bet atsakymas būna vienas: jūs patys, įvertindami skirtą finansavimą, tokius klausimus turite spręsti.“

NERIMĄ KELIA DIDĖJANČIOS KAINOS

Tačiau, kaip pažymi meras, nerimą kelia infliacija ir kylančios energetinių resursų ir komunalinių paslaugų kainos. Kaip buvo pažymėta LSA prezidento Mindaugo Sinkevičiaus susitikime su Prezidentu, dėl infliacijos ir didėjančių kainų savivaldybėse didėja ne tik besikreipiančiųjų gauti kompensacijas už šildymą skaičius, bet ir jas gaunančiųjų ratas – į jį jau patenka ir dirbantys asmenys, ir šeimos, gaunančios mažesnes ar vidutines pajamas. Kitas infliacijos ir didėjančių kainų neigiamas padarinys – dėl mažų atlyginimų vis sunkiau rasti specialistų, norinčių dirbti savivaldybės administracijoje ir įstaigose. „Labai reikėtų padidinti valstybės tarnybos darbuotojų atlyginimus, nes konkuruoti su privačiais yra pakankamai sudėtinga. Kai parduotuvės kasininkė pradeda uždirbti tiek pat, kiek savivaldybės investicijų ar teritorijų planavimo skyriaus specialistas, į valstybės tarnybą darosi vis sunkiau žmones pritraukti, – svarsto meras. – Truputį liūdna, kad iki šiol net negrąžintas valstybės tarnautojų atlyginimo koeficientas, buvęs iki 2008 metų krizės. Kai viskas brangsta, savivaldybė iškart pajunta, kad administracijoje trūksta specialistų, o žmogiškieji ištekliai susiję su biudžetu.“ Tad, kaip teigia meras, valstybei nesprendžiant valstybės tarnyboje dirbančių specialistų atlyginimų klausimo, vis mažiau pageidaujančių joje dirbti.

SPECIALISTŲ TRŪKUMAS JAU STABDO PLĖTRĄ

„Be abejo, norėtųsi išplėsti didelę dalį paslaugų. Reikėtų pritraukti daugiau švietimo pagalbos specialistų, sudaryti mokiniams didesnį neformalaus ugdymo programų pasirinkimą. Tačiau vėl susiduriame su realybe. Ar galima į Akmenę prisitraukti, tarkime, gerą krepšinio trenerį? Arba galbūt kažkam kyla klausimas, kodėl mes statydami baseiną neįrenginėjame penkių plaukimo takų? Ir viena didžiausių problemų yra ne baseino išlaikymas, o tai, kad jame nebus kam dirbti. Jei nerasi gero trenerio, kam kurti jo reikalaujančią infrastruktūrą. Turime puikią BMX trasą, bet neturime BMX dviračių trenerio. Nors tai olimpinė sritis, bet visos problemos paliekamos savivaldai. Toms problemoms spręsti reikalingų lėšų nėra. Būtų reikalingas geras violončelės mokytojas, bet ir vėl – savivaldybės savarankiškoms funkcijoms lėšų trūksta“, – vis aštrėjančią specialistų problemą apžvelgia Akmenės rajono meras. Kaip pabrėžia pašnekovas, mažos savivaldybės yra atsidūrusios nelygiose konkurencinėse sąlygose su didmiesčiais. „Argi Vilniui reikalinga gydytojų pritraukimo programa? Nereikalinga. O mes turime iš savo vargano biudžeto rasti lėšų tokiai programai“, – teigia Vitalijus Mitrofanovas.

NEPARTNERIŠKA VALSTYBĖS POZICIJA

„Kelia abejonių kai kurie Vyriausybės reikalavimai. Suprantu, kad žmonės turi uždirbti, bet nelogiška, kai Vyriausybė pasako, kad dabar savivaldybė turi 30 proc. padidinti socialinių darbuotojų algą. Biudžetas, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo tik10 procentų, o darbo užmokestį siūlo didinti iki 30 proc. O juk be darbo užmokesčio, augs ir aplinkos lėšų poreikis. Kažkaip balansas nebesueina. Ir taip yra visose srityse. Savivaldybėms sakoma ieškoti resursų kultūrai, švietimo pagalbos specialistams, socialinėms paslaugoms, o Vyriausybė stato tvoras“, – savivaldos ir Vyriausybės santykius apibūdina meras. Pasak jo, stebina ir kiti Vyriausybės veiksmai. „Rajono moksleiviams reikalinga nauja sporto mokykla. Veikiančiąją nugriovėme, bet iš Valstybės investicijų programos jai atstatyti reikalingų lėšų negauname. Praėjusiais metais savivaldybė iš savo biudžeto skyrė 3 mln. eurų. Tai sudaro dešimtadalį rajono biudžeto, bet išgirsti nebuvome. Nėra jokios savivaldybių įdėjimo į bendrą valstybės ūkį paskatos. Mokyklai atstatyti reikia maždaug 13 mln. eurų. Mūsų savivaldybė yra pasirengusi prisidėti 50 proc. Tokiai sumai mums reikia imti paskolą, bet pagal šiuo metu galiojančius įstatymus tokiam objektui skolintis negalime, nors kuriama infrastruktūra didina ir darbo vietų skaičių, – apie esančius savivaldybių suvaržymus užsimena Vitalijus Mitrofanovas. – Nors teigiama, kad savivaldybės prisidėjimas padeda greičiau gauti reikalingas lėšas, bet prisidėjimo sumos gan skirtingos. Vieni prisideda 20 procentų, kiti – 30 procentų, dar kitiems lėšos skiriamos ir be prisidėjimo. Tad gal bent per galimybės skolintis sudarymą būtų galima motyvuoti daugiau savų lėšų investuojančiai savivaldybei.“ Jau kuris laikas LSA bando įtikinti Seimo narius, Vyriausybę, kad reikalingos Fiskalinės drausmės įstatymo pataisos. „Esu ne tik LSA Biudžeto ir ekonomikos komiteto pirmininkas, bet ir dvišalės komisijos narys. Nors Vyriausybės narių požiūris buvo gan skeptiškas, bet pagaliau derybose su Vyriausybe pavyko pasiekti, kad į pavasario sesiją įtrauktų konstitucinio Fiskalinės drausmės įstatymo pataisų svarstymą, sudarant savivaldybėms galimybę pasiskolinti lėšų prisidėjimui prie ES finansuojamų projektų“, – sako Vitalijus Mitrofanovas ir priduria, kad labai neaišku ir dėl pačių ES finansuojamų projektų, nes kol kas jie net nepradėti vykdyti. Mero manymu, nesuvokiami valstybės sprendimai ir dėl kelių priežiūros. Susisiekimo ministerijai sujungus į vieną stambią įmonę visas Lietuvos regionuose buvusias kelių priežiūros tarnybas, kelių priežiūra pablogėjo. „Kai kreipiamės į šią tarnybą, atsakymas paprastas: mes vykdome Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymus. Dabar pasipylė duobės, o didesnė avarijų dalis kyla būtent dėl prastos kelių būklės. Natūraliai kyla klausimas, ar tokiu požiūriu nežudome savo žmonių keliuose, nes kelių priežiūra baisi. Tarnybos mašinos atvažiuoja iki Naujosios Akmenės miesto, pabarsto, o keliolika kilometrų iki Latvijos sienos lieka nepabarstyta, nes, pasak jų, mažas mašinų srautas ir taupant lėšas kelias nebarstomas, – nelinksmą kelių priežiūros vaizdą apibūdina Akmenės rajono meras. – Glumina ir kai kurių žvyrkelių programų sustabdymas. Planavome Kruopių miestelį sujungti su Papile, bet rinkdamiesi prioritetus, net nepaklausė savivaldybės vadovų, kokius kelius pirmiausia reikėtų asfaltuoti, tad nuo Kruopių pasuko link Joniškio, kur transporto srautas nepalyginamai mažesnis. Labai abejoju, ar viena tarnyba gali gerai prižiūrėti visus kelius. Sakyčiau, šalyje turime konstitucinį chaosą, o tai neigiamai atsiliepia ekonomikai. Svarbiausias Vyriausybės prioritetas turi būti jos vadovaujamos šalies piliečių gerovė. Deja, šios Vyriausybės nariai taip negalvoja. Iki šiol nesukurtas savivaldybių skatinimo mechanizmas už pastangas didinant ir pritraukiant investicijas. Kai Saulius Skvernelis buvo premjeru, Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą, kad, jei savivaldybėje yra tam tikras mokos fondų padidėjimas, savivaldybė dalį GPM gali panaudoti verslui. Nepaisant, kad buvo griežtas reglamentavimas, tai buvo geras sprendimas. Tačiau vėliau, motyvuojant, kad atėjo ekonominis sunkmetis, nors ekonominiai rodikliai lipo aukštyn, ta galimybė buvo nuimta.“

Justė BRIGĖ, žurnalas “Savivaldybių žinios“