Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
- Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas;
- Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje;
- kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių arba kurie nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje.
Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
- pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
- atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
- pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
- prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
- pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
- pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
- reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
- pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis;
- pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
- iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
- pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
- nustatoma, kad pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
- pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų;
- ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, yra sprendžiamas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu arba buvo spręstas mediacijos būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau pareiškėjas nesutiko jos pateikti tvirtinti teismui;
- pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga jam iškeltoje fizinio asmens bankroto byloje.
Yra du turto ir pajamų lygiai. Atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka taip:
1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis;
2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis.
PIRMASIS ASMENS PAJAMŲ LYGIS
Pirmajam pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 7,76 MMA (MMA – minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 607 Eur, dydžio, t.y. 4 710,32 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 2,91 MMA per metus (1 766,37 Eur).
Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju pirmasis pajamų lygis būtų 7,76*607+2,91*1*607= 6 476,69 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius pirmasis pajamų lygis būtų 7,76*607+2,91*2*607= 8 243,06 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 6 476,69 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 8 243,06 Eur ir t.t., tai tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas.
Taigi, pirmasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę:
7,76*607 Eur + 2,91*x (x – asmens išlaikomų asmenų skaičius) *607 Eur.
|
Antrinė teisinė pagalba |
I lygis (100 proc. apmokama) |
|
|
Per metus (EUR) |
Per mėnesį (EUR) |
|
|
1 asmens pajamos |
4 710,32 |
392,53 |
|
+1 išlaikytinis |
6 476,69 |
539,72 |
|
+2 išlaikytiniai |
8 243,06 |
686,92 |
|
+3 išlaikytiniai |
10 009,43 |
834,12 |
|
+4 išlaikytiniai |
11 775,80 |
981,32 |
| Pastaba.
Išlaikytiniais laikomi: 1. Bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; 2. Nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos; 3. Bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys. |
Pirmasis asmens (šeimos) turto lygis
Pirmasis turto lygis nustatomas įvertinant asmens (šeimos) turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.) bei turimų išlaikytinių skaičių.
Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo pirmojo lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.
ANTRASIS ASMENS PAJAMŲ LYGIS
Antrojo lygio pajamų normatyvui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 11,64 MMA, t.y. 7 065,48 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 4,27 MMA per metus (2 591,89 Eur).
Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju antrasis pajamų lygis būtų 11,64*607+4,27*1*607= 9 657,37 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius antrasis pajamų lygis būtų 11,64*607+4,27*2*607= 12 249,26 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per metus turint 1 išlaikomą asmenį viršija 6 476,69 Eur, tačiau neviršija 9 657,37 Eur, o turint 2 išlaikytinius – viršija 8 243,06 Eur, tačiau neviršija 12 249,26 Eur ir t.t., tai toks asmuo gautų 50 % valstybės finansuojamą advokatą.
Taigi, antrasis pajamų lygis nustatomas pagal formulę:
11,64*607 Eur + 4,27*x (kai x yra asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 607 Eur
|
Antrinė teisinė pagalba |
II lygis (50 proc. apmokama) |
|
|
Per metus (EUR) |
Per mėnesį (EUR) |
|
|
1 asmens pajamos |
7 065,48 |
588,79 |
|
+1 išlaikytinis |
9 657,37 |
804,78 |
|
+2 išlaikytiniai |
12 249,26 |
1 020,77 |
|
+3 išlaikytiniai |
14 841,15 |
1 236,76 |
|
+4 išlaikytiniai |
17 433,04 |
1 452,75 |
Antrasis asmens (šeimos) turto lygis
Antrojo lygio turto normatyvas gaunamas pirmojo lygio turto normatyvą dauginant iš 1,5 karto.
Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo antrojo lygio, valstybė garantuos ir apmokės 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Asmuo gali gauti antrinę teisinę pagalbą tik, jeigu pirmąjį arba antrąjį lygį atitinka ir turto, ir pajamų vertė. Apskaičiavus turto ir pajamų normatyvus, žiūrima, ar asmens (šeimos) deklaruoto turto ir pajamų vertė neviršija šio turto ir pajamų lygio. Kai asmeniui nustatomi skirtingi turto ir pajamų lygiai (turto – pirmasis; pajamų – antrasis lygis ar atvirkščiai), pareiškėjui nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis, o antrinė teisinė pagalba teikiama 50 procentų valstybei garantuojant ir apmokant antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Jeigu bent vienas normatyvas (turto ar pajamų) viršija antrojo lygio normatyvą, teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą yra atsisakoma.
DOKUMENTAI REIKALINGI VALSTYBĖS GARANTUOJAMAI TEISINEI PAGALBAI GAUTI
- Prašymas suteikti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas: pasas, asmens tapatybės kortelė, leidimas nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje /Europos Sąjungos valstybėje;
- Prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą reikia pateikti Jūsų reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (pavyzdžiui, Jūsų byloje jau priimtus teismų sprendimus; sutartį, jeigu Jūsų reikalavimai susiję su sutarties vykdymu ir pan.).
Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai taip pat gali būti pateikiami paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu turite elektroninį parašą.
Jei tarnybos prašote įvertinti, ar atsižvelgiant į Jūsų pajamas ir turtą Jums gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba, be prašymo ir asmens dokumento turite pateikti Metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti.
Jei Jūs priklausote vienai iš toliau išvardintų grupių, kurioms antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, be prašymo ir asmens dokumento Jums papildomai reikės pateikti:
|
Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą |
Prie prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą pridedamas dokumentas |
|
1. Asmuo, kurio sunki turtinė padėtis (vertinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti) |
Metinė asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti |
|
2. Asmuo, kuris yra nukentėjęs nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat nusikalstamų veikų, padarytų siekiant išreikšti neapykantą dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų |
Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažintas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis
|
|
3. Asmuo, kuris yra nukentėjęs dėl nusikaltimo atsiradusios žalos atlyginimo byloje, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje, išskyrus šio sąrašo 2 punkte išvardytus atvejus |
Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažintas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis |
|
4. Asmuo, kuriam yra paskirta socialinė pašalpa
|
Informacija tikrinama valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Nesant šios informacijos, gali būti paprašyta pateikti tai patvirtinančią pažymą |
|
5. Asmuo, kuris yra išlaikomas stacionarioje socialinės globos įstaigoje
|
Stacionarios socialinės globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmuo yra išlaikomas minėtoje įstaigoje |
|
6. Asmuo, kuriam yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, kuris yra pripažintas nedarbingu arba kuris yra sukakęs senatvės pensijos amžių ir jam yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis |
Neįgaliojo pažymėjimas (kitas dokumentas), patvirtinantis sunkų neįgalumo lygį, asmens pripažinimą nedarbingu arba nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį |
|
7. Šio sąrašo 6 punkte nurodytų asmenų globėjas (rūpintojas), kai teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei juos ginti |
Neįgaliojo pažymėjimas (kitas dokumentas), patvirtinantis globotiniui (rūpintiniui) nustatytą neįgalumo, darbingumo arba specialiųjų poreikių lygį |
|
8. Asmuo, dėl objektyvių priežasčių neturintis galimybės disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis, kai dėl to asmens (šeimos) turtas bei asmens metinės pajamos, kuriais yra galimybė laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių |
Informacija tikrinama valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Nesant šios informacijos, gali būti paprašyta pateikti tai patvirtinančius dokumentus |
|
9. Asmuo, dėl kurio priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo sprendžiama bei kuriam taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas |
Sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas arba būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas |
|
10. Šio sąrašo 9 punkte nurodyto asmens globėjas (rūpintojas), kai teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei juos ginti |
Sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad globotiniui (rūpintiniui) taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas arba būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas |
|
11. Asmuo, kuris yra skolininkas vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena |
Dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas asmens paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą |
|
12. Nepilnamečio vaiko tėvai ir atstovai pagal įstatymą, kai sprendžiamas jo iškeldinimo klausimas |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo |
|
13. Nepilnametis vaikas, nesudaręs santuokos ir teismo nepripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu), savarankiškai besikreipiantis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo |
Informacija tikrinama valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Nesant šios informacijos, gali būti paprašyta pateikti tai patvirtinančius dokumentus |
|
14. Asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje |
|
15. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo, kuriam teisinė pagalba reikalinga byloje dėl globos |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos |
|
16. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo, kuriam teisinė pagalba reikalinga byloje dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo |
|
17. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo, kuriam teisinė pagalba reikalinga byloje dėl fizinio asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu |
|
18. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens globėjas, kai teisinė pagalba reikalinga byloje dėl teismo sprendimo, kuriuo globotinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl teismo sprendimo, kuriuo globotinis buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, taip pat teismo sprendimas, kuriuo globotinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje |
|
19. Neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens globėjas, kai teisinė pagalba reikalinga byloje dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto globotinio pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto globotinio pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimas, kuriuo globotinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje |
|
20. Asmuo, kuriam reikalinga pagalba bylose dėl gimimo įregistravimo |
Civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl atsisakymo įregistruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą |
|
21. Asmuo, kuriam reikalinga pagalba bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų |
Dokumentas, patvirtinantis, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją yra priimtas centrinėje institucijoje ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas, taip pat šio prašymo kopija |
|
22. Nepilnamečio vaiko tėvas (motina), dėl kurio (kurios) valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas |
Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba teismo pranešimas apie tai, kad vaiko tėvams (ar vienam iš jų), dėl kurių valdžios apribojimo sprendžia teismas, būtinas advokatas |
|
23. Įvaikintojas ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu ar vaiko globėju (rūpintoju) |
Kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju) |
|
24. Įvaikintojas ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas |
Kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos) |
|
25. Asmuo, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintas pranešėju, kai teisinė pagalba reikalinga byloje, susijusioje su jo interesų apsauga pagal šį įstatymą |
Kompetentingos valstybės institucijos sprendimas pripažinti asmenį pranešėju |
|
26. Asmens, pripažinto pranešėju Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, šeimos narys, kai teisinė pagalba reikalinga byloje, susijusioje su šio asmens ir pranešėjo interesų apsauga pagal šį įstatymą |
Kompetentingos valstybės institucijos sprendimas pripažinti asmenį pranešėju ir dokumentas, įrodantis, kad pareiškėjas yra tokio asmens šeimos narys |
|
27. Asmuo, kuris veikia kaip viešasis subjektas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis |
Dokumentai, pagrindžiantys, kad Reglamente nurodytas viešasis subjektas veikia vietoje asmens, kuriam privaloma mokėti išmokas, arba dokumentai, pagrindžiantys, kad viešajam subjektui privaloma grąžinti vietoje išlaikymo mokėtas išmokas |
|
28. Asmuo, kurio teisė į teisinę pagalbą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje |
Dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje |
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Antrinę teisinę pagalbą organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius adresu: Vasario 16-osios g. 49, LT-76296 Šiauliai. Tel. 8 700 00 214. El. p. siauliuskyrius@vgtpt.lt
Ši pateikta informacija yra bendro pobūdžio.
Dėl informacijos apie galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą kiekvienu konkrečiu atveju prašome kreiptis į Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyrių, 119 kab. (L.Petravičiaus a. 2, LT-85132 Naujoji Akmenė), tel. pasiteiravimui (8 425) 59 732 ar į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba finansuojama iš valstybės biudžeto. Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti nuoroda: https://vgtpt.lrv.lt/lt/
