Kalbėkime taisyklingai

Birželio 16 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija surengė antrąjį Kalbos forumą, kuris šį kartą buvo skiriamas jaunimo kalbos tendencijoms. Jaunosios kartos kalbos „kodus“ bandė įminti mokslininkai, mokytojai lituanistai, kultūrologai, vertėjai, rašytojai, tinklaraštininkai.

Kaip ir žadėjo renginio pavadinimas (forumas), tema aptarta tikrai plačiai ir įvairiapusiškai, išsakytos įvairios pozicijos: vieni pranešėjai tvirtai ir vienareikšmiškai pasisakė už bendrinės lietuvių kalbos grynumą nenuolaidžiaujant nei svetimų kultūrų, nei subkultūrų įtakai, kiti, priešingai, skatino kūrybiškos kalbos sklaidą jaunimui ir tarp jaunimo.

Įdomus ir informatyvus iš Šiaulių kilusio lituanisto, daugkartinio slemo konkursų laimėtojo Jovaro Kelpšo pranešimas „Kas tas slemas?“.  Pranešėjas pristatė daugeliui gal ir girdėtą, bet visai nepažįstamą slemo reiškinį. Būtent taip J. Kelpšas slemą ir apibūdino – tai reiškinys. Slemo konkursuose rungiasi poetai, pagal tam tikras taisykles atliekantys savo autorinį tekstą be jokių pagalbinių instrumentų, naudodami tik savo balsą ir kūną, jie sulaukia auditorijos vertinimų ir labiausiai publiką įaudrinęs tampa nugalėtoju. Įdomiausia tai, kad slemo kalba neribojama – tarmės, akcento, svetimybių, net keiksmažodžių atžvilgiu, galima sukurti ir neegzistuojančią kalbą.

Per kitą prizmę į jaunimo kalbą pažvelgė Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Dangira Nefienė. Ji, remdamasi savo praktiniais pedagoginio darbo aspektais, kalbėjo apie tai, kaip svarbu rasti tinkamą prieigą vaikams pažinti kalbą, ja domėtis. Pedagogės teigimu, mūsų kalba labai turtinga, bet mes nemokame jos branginti ir ginti. Ji kasdieniame darbe savo moksleiviams bando įrodyti, kad lietuvių kalba yra aktuali ir svarbi, o ne paguldyta muziejaus saugyklose.

Daug diskusijų sulaukė rašytojos Eglės Ramoškaitės pranešimas. Autorė, kurianti paauglių literatūrą, tikino, kad jaunuoliai knygoje nori atrasti save, susitapatinti su veikėjais, tad ir knygos kalba negali būti svetima kasdienei paauglio kalbėsenai. Knygos tekste tokie sulietuvinti anglų kalbos žodžiai kaip „patiktukas“ ar „striksė“, kuriuos norėtų įrašyti redaktoriai kalbininkai, paaugliui yra svetimi, neatpažįstami ir atbaidantys nuo knygos skaitymo.

Daug įvairių nuomonių, daug požiūrio taškų... Tema plati ir neišsemiama, kartais kelianti net karštas diskusijas. Kaip visada taktiškas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis taikliai ir aktualiai apibendrino išsakytas mintis: „Nebijokime padaryti klaidų, bijokime nustoti kalbėti lietuviškai...“

Akmenės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Rimkutė