Kalbėkime taisyklingai

Rudens metas gausus ne tik sodo ir daržo gėrybių, gausu ir įvairiausių miestų ir miestelių švenčių, kur norima tas gėrybes parduoti – rudens prekymečių. Nuo seno prekymečiai kaimo žmogui būdavo ne tik ūkinė reikmė – parduoti ar įsigyti, bet ir nemaža pramoga – pabūti tarp kitų žmonių, pabendrauti su giminėmis ir pažįstamais, sužinoti visas naujienas.

Prekymečių būta įvairiausių ir vadinosi jie skirtingai: turgus, kermošius, jomarkas, mugė. Šie pavadinimai išliko aktualūs iki šių dienų, tad pasiaiškinkime, kokia gi tikroji jų reikšmė.

Kermošius – prekyba, lydinti kokią nors bažnytinę šventę, atlaidus. Žodis kilęs iš vokiško „Kirche messe“ (bažnytinė prekyba). Jomarkas – pats svarbiausias metuose turgus; žodis vėlgi iš vokiško „Jahr markt“ (metų mugė). Jomarkai trukdavo ne vieną dieną, kitaip nei paprasti turgūs.

Kodėl šie žodžiai atėjo iš vokiečių kalbos? Būtent Vidurio Europoje susiformavo miestų ir miestelių savivaldos tradicijos bei teisynas – visa vadinamoji magdeburgija, pagal Vokietijos miesto Magdeburgo teises. Gavęs teisę rengti jomarką, miestelis galėjo būti tikras dėl savo ateities, – ir prekeiviams, ir amatininkams darbo bei uždarbio nepritrūks. Etnografiniuose regionuose susiklostė ir labai specifinių, tik tam kraštui būdingų  mugių. Pavyzdžiui, rudenį Žemaitijoje garsėdavo Notėnų mugė, vadinama obuoline, o Ragelių kermošius aukštaičių buvo vadinamas grušniniu.

Turgus maitino miesto žmones, o valstiečiams – tai vienintelis būdas užsidirbti pinigų pramonės gaminiams. Turgus – žmonių betarpiško bendravimo vieta, todėl prekyba jame tapo apipinta papročiais bei tradicijomis. Prekybinį sandėrį užtvirtindavo paprotinės teisės normos – magaryčios, rankų sukirtimai ir kt. Turgus juk taip pat vaidinimų, cirko pasirodymų, muzikavimo, išdaigų vieta.

Ir Akmenės krašte kas rudenį turime progą susiburti prekymečiuose – mugėse, kermošiuose, ne tik akis paganyti ir pinigines pakratyti, bet ir pasidžiaugti iš senovės ateinančių tradicijų tąsa. Tad ruoškimės, puoškimės ir susitikime kermošiuose!

Pagal Liberto Klimkos informaciją parengė Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Greta Rimkutė